- Kaip manote, kam žmogui apskritai reikalingi pinigai?
- Aišku, ne piniguose laimė, bet turbūt yra daug tų taisyklių arba pavyzdžių, kad kuo daugiau pinigų turi, tuo tarsi jų daugiau trūksta, ar kuo mažiau jų turi, tai vis vien sugebi kažkaip susispausti, pragyventi ir surasti vietos viskam. Bet apskritai pinigai suteikia žmogui laisvę. Jis gali laisviau gyventi nebūtinai demonstruodamas tuos pinigus. Pinigai gali padėti įgyvendinti idėjas, suteikia laisvę keliauti ir plėsti akiratį.
- Kai rinkotės profesiją ar atsižvelgėte į tai, kur daugiau moka, ar rinkotės ją iš pašaukimo?
- Mano laikais dvyliktoje klasėje buvo labai populiarios kelios profesijos: tarptautinis verslas, teisė ir valdymas. Jos buvo tarsi perspektyvios, bet aš negalvojau iš tikrųjų apie tai.
Nors turėjau pavyzdžių, mano tėvai irgi yra aktoriai, kaip mes gyvenom, kur ir kaip viskas būna, aš apie tai negalvojau, galbūt buvau per jaunas spręsti ateities buities klausimus arba galvoti, kas tai yra pinigai. Buvo keli pasirinkimai, bet įstojau į aktorinį ir toliau nebėjau.
- Jei dabar galėtumėte pradėti iš naujo, rinktumėtės tą patį?
- Sunku atsakyti, dabar gal netgi ir keisčiau, nes aktorinis jau aišku, galbūt norėtųsi išbandyti ką nors naujo. Jeigu rimtai, kažką keisti niekada nėra per vėlu, bet manau, kad viską daryčiau taip pat.
- Kaip manote, ar aktoriumi geriau būti Lietuvoje ar užsienyje?
- Nesu buvęs aktoriumi užsienyje, bet Lietuvoje yra šiek tiek kitos taisyklės: yra mažesnė rinka ir uždarbiai mažesni, veiksmas daugiausiai vyksta Vilniuje ir kituose didžiausiuose šalies miestuose. Užsienyje yra kita sistema: yra agentai, kurie rūpinasi. Aktoriai gyvena kitaip, jie dirba savo darbą galbūt ne pagal profesiją, bet vaikšto į kastingus ir laukia savo laiko išauti. Lietuvoje mes tai irgi darom, bet kastingas čia yra maža šventė.
- Tai pats ar ryžtumėtės emigracijai?
- Niekada nesakau niekada. Aš pats gyvenau 10 mėnesių Didžiojoj Britanijoj, bet norėjau grįžti čia, nes savoj žemėj ramiau jaučiuosi.
- Kaip manote, kas šeimoje turi uždirbti daugiau pinigų: žmona ar vyras?
- Vyras, manau, turėtų uždirbti daugiau, bent jau dirbti daugiau.
- Ar tikite kokiais nors prietarais apie pinigus?
- Visada, kai išgirstu gegutę, prisimenu, kad yra toks prietaras, bet nelabai juo tikiu. Šiaip piniginėje visada turiu 1 svarą, paskutinį, kuris liko, kai išvažinėjau iš Londono. Kažkodėl jis man mielas, toks sunkus – tikra moneta. Ir dar turiu vieną proginį litą, kurį man atidavė kaip grąžą.
Pardavėja paklausė, gal jūs norėtumėte būtent tokio lito? Aš jų nekolekcionuoju, bet sakau, norėčiau. Nuo to laiko stengiuos jo neišleist. Kartais būna, kad reikia susimokėt už stovėjimą ir aš neleidžiu to lito, vaikštau aplink, bandau iškeisti 10 litų, nors atrodo smulkią monetą kaip ir turiu. Nežinau, ar čia prietarai, bet tokių čiūdų turiu.
- Ko apie pinigus mokysit savo vaikus?
- Taupyti pinigus ir leisti juos saikingai, nes išleisti juos visada yra paprasta, o sutaupyti – sunkiau. Ir nesididžiuoti, jeigu jų kažkada bus daug, nes tai labai matosi ir juokingai atrodo. Mokysiu vaikus dirbti ir užsidirbti, nes tai yra vertybė. Svarbu yra leisti savo, o ne kažkieno kito pinigus.
- O pats ar taupote juodai dienai? Ar netikite, kad juoda diena ateis?
- Aš taupau. Ne po pagalve, o investuoju į tam tikrus daiktus, kuriuos atėjus tam tikram momentui galėčiau iškeisti atgal neprarasdamas ar šiek tiek uždirbdamas. Tai nėra verslas ar akcijos, bet tam tikra sritis, kuria domiuosi ir kartas nuo karto ten įsidedu. Ten negalioja infliacija ir panašiai.