Europos Komisijos (EK) ir ES statistikos tarnybos Eurostato šią
savaitę paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad Lietuvoje bendras
mokesčių lygis sudaro 27,1 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Vidutiniškai ES jis siekė 38,4 proc. BVP.
„Be abejo, Lietuva turi rezervo pajamų dalyje“, - interviu BNS
sakė už mokesčius, auditą ir kovą su sukčiavimu atsakingas
eurokomisaras, komentuodamas galimybes mažinti biudžeto deficitą.
„Niekas nesako, kad reikia būtinai pasiekti ES vidurkius, bet
turint omeny, kad ta našta yra pati mažiausia, o tuo tarpu daugelis
sričių dėl menko finansavimo atsilieka, viena iš galimybių yra,
be abejo, problemas spręsti per atitinkamus mokesčius, kurie yra
laikomi draugiškais ekonomikai arba nevaržančiais ekonominio
augimo. Tokie mokesčiai pagal mokesčių teoriją yra turto
mokesčiai, aplinkosaugos mokesčiai, tarp jų – ir automobilių
mokestis“, - kalbėjo A. Šemeta.
Kartu jis pabrėžė, kad darbo apmokestinimas Lietuvoje nėra
mažas, todėl jo sumažinimas gali padėti skatinti užimtumą.
„Jeigu kalbant apie kitus mokesčius Lietuva yra pirmoje vietoje
pagal mažumą, tai darbo apmokestinime, jeigu bendrai paimsime
socialinio draudimo, sveikatos draudimo ir gyventojų pajamų
mokesčius, ES yra maždaug per vidurį. Šiuo atveju galėtų būti
sprendimas atitinkamai mažinti darbo apmokestinimą ir paskatinti
užimtumą Lietuvoje“, - kalbėjo A. Šemeta.
Vis dėlto jis pripažino, kad prieš rinkimus tikėtis sprendimų
yra sudėtinga: “Šiems metams yra patvirtintas deficito lygis, kaip
suprantu, biudžetas yra vykdomas pakankamai sėkmingai, tai, matyt,
kokius sprendimus priimti, toliau spręs po rinkimų būsimoji
Vyriausybė“.
Pagal šią savaitę paskelbtą tyrimą, aukščiausias mokesčių
lygis ES fiksuotas Danijoje (47,6 proc. BVP) ir Švedijoje (45,8
proc. BVP). Latvijoje jis – panašus kaip Lietuvoje (27,3 proc.),
Estijoje – didesnis (34,2 proc.).
Nuo šių metų pradžios įsigaliojęs nekilnojamojo turto
mokestis turi būti mokamas, jei turto vertė viršija milijoną
litų. Automobilių mokestis buvo svarstytas, bet liko neįvestas.
Pernai Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas - skirtumas tarp
išlaidų ir pajamų - sudarė 5,8 mlrd. litų, arba 5,5 proc. nuo
BVP. Vyriausybė nori šį rodiklį sumažinti iki 3 proc. 2012
metais.