Asmenys, kurie galėtų pagerinti Graikijos finansinę padėtį, priklauso turtingiausių šalies žmonių sluoksniui.
Tarp jų – mokesčių nemokantys laivybos magnatai, kurių statusas yra įtvirtintas net konstitucijoje. Arba oligarchai, susikrovę turtus iš naftos, dujų, žiniasklaidos, bankininkystės ar net cemento gamybos.
Jie nesusigundė rizikingu pasiūlymu pirkti valstybės obligacijas ir taip ištiesti šaliai pagalbos ranką. Neskuba turtuoliai skirti pinigų ir labdarai, kurios poreikis Graikijoje smarkiai išaugo.
Iš esmės šie oligarchai daro tai, ką tradiciškai daro visi graikai: stengiasi mokėti kiek įmanoma mažiau mokesčių.
Turtų dydis – paslaptis
Nemažai ekonomistų pabrėžia, kad oligarchai – didelė Graikijos ekonominių problemų dalis. Jie susikrovė turtus į verslą žiūrėdami siaurai ir pusiau monopoliškai, todėl šalies ūkis jau seniai atsilieka nuo konkurencingesnių kitų euro zonos narių ekonomikos.
Be to, Graikijos turtuoliai itin slepia savo turtus. Įvertinti privataus Graikijos sektoriaus vertę beveik neįmanoma, nes dalis jo lėšų yra lengvatinių mokesčių zonose, tokiose kaip Šveicarija, ar investuota į nekilnojamąjį turtą Londone ir Monake.
Paskata turtuoliams taip elgtis ir toliau didėja, nes gegužės pradžioje vykusiuose Graikijos parlamento rinkimuose nemažai rinkėjų balsų gavo kraštutinių kairiųjų partija „Syriza”.
O per birželį vyksiančius pakartotinius rinkimus partijai prognozuojama pergalė.
Turtuoliams tikrai nepatinka vis dažnesnės „Syriza” lyderio Alexio Tsipro kalbos apie kompanijų ir ištisų sektorių nacionalizavimą bei mokesčius turtingiesiems.
Tiesa, panašiai galvoja jau ne tik kairieji.
„Būkime atviri, pasiturintieji turi sąžiningai mokėti savo mokesčių dalį”, – dar pernai sakydamas kalbą Atėnuose kalbėjo Tarptautinio valiutos fondo atstovas Bobas Traa.
Aukoti labdarai neskuba
Graikijos turtingiesiems būtų palanku, kad šalis liktų euro zonoje. Bet neaišku, kiek jie ketina dėl to paaukoti.
„Oligarchai nori išlaikyti eurą daugiausia dėl bankų, kurie yra labai integruoti į euro sistemą. Bet jie dėl to tyli”, – pažymėjo Londono universiteto ekonomikos profesorius Costas Lapavitsas.
Tačiau tylėti Graikijos turtuoliams vis sunkiau. Spaudimas ką nors daryti auga. Šalyje daugėja į mokyklas einančių alkanų vaikų, nes jų pavalgydinti nebeišgali tėvai, o Atėnų gatvėse auga nusivylusių darbo neturinčių žmonių skaičius.
Oligarchai raginami pagelbėti vargstantiesiems. Tačiau ,kai kurių labdaringų organizacijų atstovų teigimu, to turtuoliai daryti neskuba. Tai irgi įsisenėjusios baimės parodyti, kiek iš tiesų turi pinigų, padarinys.
„Toks jausmas, kad beveik nieko nedaroma.
Visi sako: „Tegu kiti tai daro”, tad kol kas matau mažai veiksmo”, – sakė 1996 metais Graikijos laivybos magnato Stavro Niarcho garbei įkurtos filantropinės organizacijos Stavro Niarcho fondo atstovas Andreas Dracopoulas.
Sausio mėnesį fondas paskelbė paaukosiantis 100 mln. eurų įvairiems projektams, skirtiems padėti graikams susidoroti su ekonomikos krize.
Tarp tokių projektų – maisto talonai, skirti neturtingoms šeimoms, arba programos, kuriomis siekiama kovoti su benamių skaičiaus augimu didžiuosiuose šalies miestuose.
Padeda irgi paslapčia
Prastėja ir kai kurių turtingųjų padėtis.
Laivybos magnatas Thanassis Martinos sako, kad jo kompanijai „Eastern Mediterranean” šie metai – vieni prasčiausių ir 2012-aisiais jis greičiausiai patirs nuostolių.
Bet Th. Martinos ir keletas kitų milijardierių vis tiek užsiima labdaringa veikla, ir ne vien ja. Magnato teigimu, svarbu, kad turtingieji prisidėtų prie naujų darbo vietų kūrimo jaunimui, kurio nedarbas siekia 50 procentų.
Todėl net ir iškilus sunkumų Th. Martinos tikina neatleidęs darbuotojų.
Kitas laivybos magnatas, nenorintis skelbti pavardės, kad neatkreiptų į save dėmesio, pasakojo tiekiantis nemokamą maistą šeimoms, gyvenančioms aplink jo protėvių kaimą.
Proveržio susitikime nebuvo
Trečiadienį ir ketvirtadienį vykusiame ES viršūnių susitikime irgi dominavo skolų prislėgtos Graikijos tema. Tačiau daugelis analitikų liko nusivylę dėl to, kad aiškesnio susitarimo susitikime nebuvo pasiekta.
ES pažadėjo skolų prislėgtai Graikijai pagalbą, kad ji galėtų išlikti euro zonoje. Tačiau pareigūnai taip pat ėmėsi užkulisinio pasiruošimo galimam blogiausiam Atėnų pasitraukimo iš euro zonos scenarijui.
Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso, apibendrindamas lyderių požiūrį, pareiškė: „Žinia, kurią pasiuntėme šiandien, aiški: palaikysime Graikiją, kol Graikija vykdys savo įsipareigojimus.”
ES viršūnių susitikime naujasis Prancūzijos prezidentas François Hollande’as euro zonos šalis intensyviai ragino sujungti turtingųjų ir neturtingųjų skolas. Tokiam žingsniui priešinasi Vokietija.
Priešindamasis Vokietijos reikalavimui, kad griežta fiskalinė drausmė turi tapti pagrindiniu vaistu nuo skolų krizės, F. Hollande’as patylomis, tačiau tvirtai stūmė į ekonomikos augimą orientuotą politiką kaip atsvarą griežtam biudžeto išlaidų taupymui.
F. Hollande’as sakė norintis, kad euro obligacijos – bendro euro zonos skolinimosi programa – būtų įrašytos į ES darbotvarkę, nors su tuo nesutiko A. Merkel. Tačiau F. Hollande’o raginimai keisti žaidimo taisykles sulaukė daugelio kitų lyderių palaikymo, tarp jų Italijos premjero Mario Monti.