Aikštelė, kurioje gali sutilpti ne tik lengvieji automobiliai, bet ir autobusai. Kuo arčiau bažnyčios ar kapinių. Tokias sąlygas dažniausiai kelia gedulo pietų užsakovai.
Kavinių šeimininkai perprato, kad labai svarbi kaimynystė. Geriau, jei kavinė ar restoranas įsikūręs atskirame name, atokiau nuo kitų pastatų.
Mat dažnam kaimynui nelabai miela matyti juodai vilkinčius žmones.
Nors kavinėms tokie užsakymai labai naudingi, jų šeimininkai supranta rizikuojantys kitais klientais.
Šie neretai ant durų išvysta užrašą „Užsakyta”, tad turi ieškoti kitos vietos pavalgyti, o ilgainiui išvis nebeužsuka.
Nekokia išeitis ir pasiūlyti tokiam klientui prisėsti prie gretimo stalo ar kitoje salėje – klientus baugina netektį patyrusių žmonių kaimynystė.
Pragyvenimo šaltinis
Prie Panevėžyje esančios kavinės „Vakarinė žara” dažnai sustoja automobiliai, iš kurių pabyra tamsiai apsirengę žmonės.
Panevėžiečiai šioje maitinimo įstaigoje dažnai valgo gedulingus pietus.
Kavinės vadovė Birutė Bernatonienė neslepia, kad gedulingi pietūs padėjo ištverti sunkmetį, gelbėja ir dabar.
„Dieną kavinė paprastai būna tuščia.
Jei ne gedulingi pietūs, iki savaitgalio galėtume visai nedirbti. Gal todėl, kad esame įsikūrę gana atokiai nuo miesto centro.
Šeštadieniais ir sekmadieniais turime užsakymų. Žmonės pas mus švenčia įvairias šventes – gimtadienius, krikštynas. O paprastomis savaitės dienomis verslą gelbėja laidotuvininkai”, – sakė B.Bernatonienė.
Ne visiems įkandama
Paprastai „Vakarinę žarą” renkasi tie, į kurių artimojo laidotuves susirenka daugiau žmonių. Čia gali sutilpti iki 150 pietautojų. Taip pat yra pakankamai vietos automobiliams pastatyti.
Kavinėje siūlomų pietų kaina svyruoja nuo 15 iki 30 litų vienam žmogui.
Už šiuos pinigus pasiūlomas šaltasis užkandis, karštasis ir saldusis patiekalai, taip pat gaivusis gėrimas ir kava.
Neretai gedulingų pietų užsakovai renkasi patį pigiausią variantą, kartais dar paprašo nuolaidos.
Kai kas net nebeišgali laidotuvių dalyvių pakviesti pietų. Būna, kad po laidotuvių artimieji tik padėkoja susirinkusiesiems ir atsisveikina.
Nuolat prašo nuolaidų
„Lietuvos ryto” kalbinti gedulingus pietus organizuojančių Panevėžio kavinių atstovai prisipažino: kartais tenka padaryti tokių nuolaidų, kad uždarbio lieka tik ašaros.
„Laidotuvės – didelis skausmas šeimai. Kartu – ir didelės išlaidos. Todėl iš gedinčios šeimos negali daug užsidirbti.
Kartais, priimdami užsakymą ir matydami žmonių ašaras, girdėdami prašymus, darome net savotišką labdarą”, – sakė kavinės „Alevota” vadovė Danutė Bujokienė.
Pasak jos, palyginti su tuo, kas buvo prieš dešimtmetį, produktų kainos išaugo dvigubai. O žmonės paprastai tikisi už seną kainą valgyti taip pat gausiai kaip ir prieš sunkmetį.
D.Bujokienės teigimu, gedulingi pietūs tik papildo kavinės „Alevota” pajamas, bet nėra pagrindinis pajamų šaltinis.
Kalbintų šių ir dar kelių Panevėžio kavinių atstovai patikino, kad kur kas pelningesni yra vestuvių, krikštynų ar gimtadienio švenčių banketai.
Tuomet žmonės atsipalaiduoja, ilgiau pabūna, daugiau suvalgo ir išgeria.
Kartais per mėnesį kavinei tenka rengti net iki 10 gedulingų pietų. Tai joms – tikras išsigelbėjimas tuščiomis šiokiadienių popietėmis.
Rengia tik pobūvius
Aštuoniolika metų Alytuje, šiek tiek toliau nuo centro, veikianti kavinė „Po gluosniu” prieš kelerius metus pakeitė veiklos pobūdį – atsisakė pavienių klientų. Tai įvyko savaime, jau išbandžius įvairius būdus svečiams privilioti.
„Manėme, kad gedulingi pietūs, gimtadienių, krikštynų, vestuvių, kolektyvų banketai tik papildys įprastas pajamas iš pavienių klientų.
Tačiau daugėjant išankstinių užsakymų, atsitiktiniai lankytojai dažnai negalėdavo pas mus patekti. O kartą radęs uždarytas duris, retas sugrįžta antrąsyk.
Taip linksmi ir liūdni pobūviai ir nurungė įprastą kavinę”, – pasakojo direktorė Rita Jonikienė.
Moteris tvirtino, kad sunkiausi buvo pirmieji penkeri metai ir krizės laikotarpis, kai žmonės dar turėjo pinigų, bet, raginami valdžios veržtis diržus, daugelis taip ir darė.
Dažnai naftalino kvapu persisunkę toli gražu ne smulkūs litai, o šimtinės ir dar didesnės kupiūros įrodo, kad vyresni žmonės iš anksto tebetaupo pinigus laidotuvių ir mirties metinių gedulingiems pietums.
Vestuvininkai privengia
Kad išsilaikytų, kavinė „Po gluosniu” ilgai blaškėsi – trejetą metų bandė ir naktinę prekybą, dar kelerius pagal užsakymus vežiojo alytiškiams į namus ir darbovietes pietus bei didesnes progines vaišes.
Tačiau prieš kelerius metus bandymai baigėsi, kai visa kita įveikė užsakymai įvairiomis progomis – linksmomis ir liūdnomis.
Tiesa, pastaruoju labai pagausėjo konkurentų, siūlančių pietus laidotuvių ir mirties metinių dalyviams. To imasi ir gerokai prabangesni restoranai ar kavinės, kurios ilgai kratėsi gedulingų pietų.
Alytuje liko tik pora maitinimo įstaigų, sugebančių pragyventi be jų.
„Didesnę dalį pajamų gauname iš gedulingų pietų, bet netrūksta ir norinčiųjų švęsti gimtadienius, krikštynas, kolektyvų šventes. Alytiškiai jau ir mažoms kompanijoms nebenori patys ruošti šventinių valgių namuose.
Net ir vestuvių pokyliai kartais vyksta, nors kai kas privengia tokią progą atšvęsti ten, kur vyksta gedulingi pietūs”, – pasakojo R.Jonikienė.
Prie stalo – mažiau žmonių
Alytaus kavinių šeimininkai džiaugiasi, kad įvairių užsakymų daugėja, bet jie – gerokai menkesni. Anksčiau gedulingus pietus dažnai tekdavo ruošti ir 90–100 žmonių, o dabar tokių užsakymų per metus pasitaiko vienas kitas.
Vidutiniškai užsakoma trisdešimčiai žmonių, nors anksčiau jų buvo dvigubai daugiau. Švęsti gimtadienių, krikštynų ar kitų linksmų švenčių taip pat renkasi daug mažesnės kompanijos.
„Net ir dešimties žmonių grupelė jau prašo atskiros salės. Gerai, kad jų turime tris didesnes ir vieną mažą”, – pasidžiaugė R.Jonikienė. Banketas vienam žmogui čia kainuoja 45–50 litų, o gedulingi pietūs – 17–27 litus.
Bankroto grėsmės neįžvelgia
Jonavoje veikiančios kavinės „Svetainė” vadovė Genovaitė Vaitiekūnienė tvirtina, kad kavinė tikrai egzistuotų ir jai negrėstų bankrotas, net jei žmonės imtų neužsisakinėti gedulingų pietų.
Tačiau verslininkė pripažįsta, kad šių klientų yra daugiau nei kavinėje švenčiančių kokią nors linksmą progą. Kita vertus, gedulingi pietūs atsieina kur kas pigiau nei šventės.
Į vienus pietus po laidotuvių susirenka nuo kelių dešimčių iki šimto žmonių.
Pasitaiko dienų, kai per dieną kavinės virėjoms tenka paruošti net po kelis šimtus patiekalų – gedulo pietūs būna užsakomi vieni po kitų.
„Jau prieš daugelį metų sudarėme specialų valgiaraštį. Žmonės gali rinktis iš aštuonių variantų. Kainos – nuo 17 iki 30 litų žmogui”, – sakė G.Vaitiekūnienė.
Nors „Svetainė” Jonavoje garsėja kaip gaunanti daugiausia gedulingų pietų užsakymų, jų pelnas kuklesnis nei vestuvių ar kitų pobūvių.
Metinėms išleidžia daugiau
Prabangesnius gedulo pietus žmonės užsisako ne po laidotuvių, o minėdami mirusiojo ketvirtines arba metines.
„Nesistebiu tuo. Juk mirtis dažniausiai užklumpa staiga, žmonės būna sutrikę, prislėgti, skaičiuoja laidotuvėms skiriamus pinigus. O ketvirtinėms, metinėms jie ruošiasi, galbūt jau būna pasitaupę vieną kitą litą.
Be to, per metines ir žmonių būna mažiau, tik artimiausi giminės, o per laidotuves – kur kas daugiau”, – svarstė G.Vaitiekūnienė.
Verslininkė gedulingų pietų nelinkusi vadinti išskirtine kavinės veiklos niša. Anot G.Vaitiekūnienės, tie patys žmonės, kurie čia švenčia vestuves, ateina praleisti vakaro ar pašokti, šeimoje įvykus nelaimei užsuka užsisakyti ir gedulingų pietų.
Sukrauna pusę pelno
„Vilniuje tas pat, kas ir provincijoje: gedulingi pietūs – didelė paspirtis maitinimo įstaigoms”, – aiškino vienos sostinės kavinės vadybininkė. Šioje kavinėje apie pusę uždarbio sukrauna rengiami pobūviai, pusė iš jų – gedulingi pietūs.
„Mes neturime konkurentų. Greta yra kavinių, kurios siūlo rengti gedulingus pietus, tačiau joms ko nors stinga – automobilių aikštelės arba atskiros salės, o mes tokias turime net dvi.
Reklama sklinda iš lūpų į lūpas. Ypač jei kalbama apie pobūvius ar gedulingus pietus”, – aiškino vadybininkė.
Toks verslas, pasak jos, suneša nemenkus pinigus, nors žmonės tokia proga nelinkę išlaidauti.
Tačiau beveik visi grįžta po metų ir surengia pietus artimiesiems metinių proga. Tuomet ir suma, skiriama pietums, būna didesnė.
Gedulingi pietūs čia atsieina 30–40 litų. Kaina pastaraisiais metais nesikeitė, tačiau darbuotojai pastebėjo, kad prie stalo sėda mažiau žmonių.