Pagal planą, „Lietuvos dujos“ vamzdynus perduos kitoms bendrovėms ir liks tik prekybininkė. Skirstomuosius vamzdynus, kuriais dujos tiekiamos po miestus ir iki vartotojų, valdys dukterinė „Lietuvos dujų“ įmonė. O vadinamąjį perdavimo vamzdyną - pagrindinius šalies vamzdynus, kuriais dujos teka tarp miestų bei tarp valstybių – perims nauja įmonė, kuri, manoma, atiteks valstybei.
„OAO „Gazprom“ priklausančiu akcijų paketu balsuoja „už“ Lietuvos valstybinėms institucijoms verčiant ir spaudžiant, įskaitant grasinimus taikyti sankcijas AB „Lietuvos dujos“, jos Valdybos nariams ir akcininkams, kas faktiškai verčia peržiūrėti sąlygas, kuriomis buvo privatizuota AB „Lietuvos dujos“, ir perduoti AB „Lietuvos dujos“ dujų transportavimo veiklą kartu su turtu, teisėmis ir įsipareigojimais, susijusiais su tokia veikla.
Balsuodamas „už“ OAO „Gazprom“ tiesiogiai pasilieka sau visas teises, kurias jam suteikia Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos įstatymai ir Rusijos bei Lietuvos susitarimas dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos“, - nurodoma įmonės pareiškime rusų kalba. Jį pasirašė „Gazprom“ Darbo su artimojo užsienio šalimis valdybos skyriaus viršininkas Andrejus Frolovas.
Skaidymo planams dar turi pritarti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Šiuo metu didieji „Lietuvos dujų“ akcininkai yra Rusijos „Gazprom“, Vokietijos „E. On Ruhrgas“ (jie abu valdo po beveik du penktadalius bendrovės. - Red.) ir Lietuvos valstybė (jai priklauso kiek mažiau kaip penktadalis. - Red.). Likusias akcijas turi smulkūs investuotojai.
Nors Rusijos „Gazprom“ iki šiol neslėpė nepasitenkinimo bendrovės ardymu, tačiau pirmadienį balsavo „už“ šį planą.
„Aš tuo sprendimu labai džiaugiuosi“, - pirmadienį Lietuvos radijui sakė energetikos ministras Arvydas Sekmokas, rašo BNS.
„Manau, kad tai atveria naują puslapį, su galimybėmis bendradarbiauti tarp akcininkų ir kartu su įmonės vadovybe. „Gazprom“ padarė atskirą pareiškimą, tačiau jie balsavo „už“. Aš tai laikau perspektyviu dalyku, tai yra tęsinys prasidėjusio dialogo. Aš manau, kad palaipsniui mes pasieksime teigiamus rezultatus. Šiandien yra padarytas labai didelis žingsnis pirmyn“, - kalbėjo jis.
Kol kas nežinoma, kokiu būdu valstybė perims pagrindinį vamzdyną. Nežinia, ką valstybei reikės pasiūlyti dabartiniams „Lietuvos dujų“ savininkams už perimamą turtą. Pasak A. Sekmoko, šiuo metu yra deramasi, kokiais principais įvertinti šio vamzdyno vertę, kad būtų galima pradėti derybas tarp akcininkų.
Šie vamzdynai Rusijai yra itin svarbūs, nes jie yra vienintelis būdas dujas tiekti į Karaliaučiaus sritį. Ten dujos reikalingos gamykloms, elektrinėms. Karaliaučiaus srityje dujų saugyklos nėra.
Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos vadovas Valdas Lukoševičius lrytas.lt vertino, kad suskaidžius įmonę transportavimo ar skirstymo paslaugos neturėtų pabrangti. Šios paslaugos yra įskaičiuojamos į dujų tarifą.
„Didelio skirtumo gal ir nebus. Įmonės veiklos jau dabar yra atskirtos, tai padaugės nebent išlaidos išsiplečiančiam administracijos personalui išlaikyti. „Lietuvos dujos“ pasilieka skirstymo tinklą ir tiekimą, išlaiko galimybes prisijungti naujus vartotojus, smulkius ir didelius. Rinkoje viskas gali būti taip pat, kaip ir anksčiau“, - sakė V. Lukoševičius.
Bendrovė skaidoma vykdant pernai priimtą įstatymą. Šiuo įstatymu griežčiausiu būdu įgyvendinamas Europos Sąjungos nurodymas neleisti dujų pardavėjams valdyti dujų perdavimo vamzdynų.
Šiuo metu Lietuvoje yra priešingai. Rusijos „Gazprom“ ir tiekia dujas Lietuvai, ir kaip „Lietuvos dujų“ akcininkas yra šių pagrindinių šalies vamzdynų savininkas.
„Lietuvos dujų“ valdyba nusprendė perdavimo veiklą atskirti iki 2013-ųjų liepos 31 dienos, o skirstymo - iki 2014-ųjų spalio pabaigos.