Kolektyvinių nuolaidų portalų siūloma paslaugų įvairovė stebina – internete galima įsigyti ne tik kuponą masažui arba cheminiam automobilio salono valymui, bet ir vardinę šašlykinę, egzotišką kelionę, kelis tūkstančius kainuojantį kieto kuro katilą, o JAV – net ir nuolaidą mokesčiui už studijas.
Minėtųjų interneto parduotuvių veiklos modelis - tikrai nesudėtingas. Norinčiam vystyti šį verslą tereikia susirasti verslo partnerių, kurie pasiūlytų prekes už kelis kartus mažesnę kainą, o elektroninės parduotuvės savininkas parūpina tam tikrą skaičių pirkėjų, kurie ta preke susidomės ir galiausiai įsigis.
Kiekvieną dieną šiose svetainėse yra pasiūloma vis nauja prekė už mažesnę kainą. Kai susirenka reikiamas pirkėjų skaičius ir jie sumoka nustatytą sumą, prekė yra parduodama. Akcijai pasibaigus, pirkėjams išsiunčiami kuponai, su kuriais jie gali atsiimti pirkinį. Jei būtinas pirkėjų skaičius nesurenkamas, pinigai jiems yra grąžinami.
Kiekviena akcija dažniausiai turi savo sąlygas, kurias, kaip perspėja pardavėjai, būtina perskaityti norint išvengti nusiskundimų.
Pardavėjai – skirtingi, akcijos – tos pačios
Grupines nuolaidas siūlančių portalų vadovai neslepia, kad žongliravimas žodžiais „akcija“, „pigu“ ir „nuolaida“ yra jų pragyvenimo šaltinis, bet nepamiršta paminėti, kad net pigus daiktas turi būti kokybiškas. Kitu atveju pastangos nueis perniek.
Baltijos šalyse pirmaujančios internetinių grupinių pirkimų bendrovės „Cherry Media“, valdančios svetaines Beta.lt, Grupinis.lt, direktorius Aidas Kirvaitis tvirtina, kad grupinių nuolaidų verslas Lietuvoje tik pradeda klestėti. Jis neslepia, kad „Cheery Media“ valdomi portalai Lietuvoje užima 60 proc. rinkos, o likusius 40 proc. dalijasi smulkieji žaidėjai.
„Šio verslo pradžia nėra sudėtinga. Tereikia sukurti portalą ir jį paleisti. Išmonės, investicijų ir lankstumo prireiks vėliau. Be to, norint jį sėkmingai plėtoti, būtina gera komanda ir rinkodarai skirtas biudžetas“, - mano lrytas.lt kalbintas verslininkas.
A. Kirvaitis skaičiuoja, kad, pavyzdžiui, gegužę, palyginus su balandžiu, vieno iš nuolaidų portalo apyvarta padidėjo 15 proc.: „Ši verslo niša yra auganti ir ateitis jos – šviesi. Tiesa, kovoti tenka dėl teikiamų paslaugų kokybės.“
Prieš kelis mėnesius veiklą pradėjusio portalo Masinis.lt vadovas Tomas Ambrazas pritaria, kad ši rinka, nors ir gausiai užpildyta, vis dar yra pelninga.
„Nemeluosiu, tikėjausi lengvesnio starto. Problema ta, kad Lietuvoje dominuoja keli žaidėjai. Jie yra susižėrę pagrindinius klientus, o mažesniems tenka pardavinėti likučius. Dažniausiai – net tas pačias prekes, - įsitikinęs į rinką įžengęs verslininkas. - Konkuruoti kaina yra neįmanoma, nes visi portalai taiko panašų, 15-30 procentų, komisinį mokestį. Be to, akcijas pradėjo rengti patys pardavėjai. Kam jiems mokėti tarpininkui, jei turi galimybę akciją viešinti savais kanalais?“
A. Kirvaitis pateikia sėkmingos akcijos pavyzdį – prieš kelias savaites jų valdomų portalų klientams buvo pasiūlytas kelialapis į Turkiją: „Estijoje akcijos kuponus įsigijo 500 žmonių, Lietuvoje - 180. Tokiais atvejais sėkmę lemia kainos ir kokybės santykis.“
Virtualūs Gariūnai
Lrytas.lt kalbintas T. Ambrazas neslepia, kad internetinių nuolaidų kuponų verslo modelį pasigavo kone visi pardavėjai: „Viskas, kas parduodama internetu, yra siūloma su nuolaida. Šios taktikos ėmėsi net populiarūs kompiuterinės technikos pardavėjai. Juk atrodo, kad virtualioje erdvėje viskas yra kur kas pigiau nei realybėje.“
Kita šio verslo problema – pigių prekių iš Kinijos invazija. Grupinių nuolaidų svetainių asortimentą verslininkas vadina „virtualiais Gariūnais“, tačiau pats pripažįsta, kad tai – lengva galimybė užsidirbti.
„Kartą teko pardavinėti iš Kinijos atvežtas „Uno“ kortų kalades, kurių instrukcija net nebuvo išversta į lietuvių kalbą. Pasipylė skundai. Instrukciją išvertėme, nors tuo turėjo pasirūpinti kortų pardavėjas“, - akibrokštą prisimena T. Ambrazas.
Savo ruožtu A. Kirvaitis mano, kad kiniškos produkcijos antplūdis – ne problema. Tik šiuo atveju tenka atskirti pelus nuo grūdų: „Kinija yra didžiausias pasaulio fabrikas, tad išvengti jų produkcijos nėra šansų. Iš kitos pusės, kinai gamina ir itin geros, ir itin blogos kokybės gaminius. Šiuo atveju, ką siūlyti klientai, sprendžia pardavėjas.“
T. Ambrazas neslepia, kad išsilaikyti rinkoje lengva nebus. Vieno portalo lyderystė, anot jo, trukdo ne tik konkurentams, bet ir kaišioja pagalius į ratus smulkiesiems verslininkams.
„Tarkim, didžiausias kino teatrų tinklas bilietus per kolektyvinių nuolaidų portalą pardavinėjo už 8 litus, kitas, šiek tiek mažesnis, – už 9. Kam tai nenaudinga? Mažiesiems kino centrams, kurių už 10 litų siūlomų bilietų niekas nepirks. Vieniems grupinės nuolaidos – galimybė pralobti, kitiems – kelias į bankrotą“, - niūrią realybę piešia pašnekovas.
Tarp kolektyvines nuolaidas siūlančių portalų, anot verslininko, vyksta karas dėl žinomų prekės ženklų: „Vienas žaidėjas yra susižėręs ir pramogų kompleksus, solidžius SPA centrus. Kitiems tenka pardavinėti rūsiuose įsikūrusių grožio salonų masažus.”
Skundžiasi kokybe
Štai įvairiose skundams skirtose svetainėse grupines nuolaidas siūlantiems pardavėjams skiriami ne itin šilti žodžiai. Nemažai vartotojų būna nepatenkinti įsigyti prekių ar paslaugų kokybe arba nurodo, kurių pardavėjų ir paslaugų tiekėjų reikėtų vengti. Vartotojai skundžiasi, kad kelis šimtus kuponų pardavę restoranai nespėja vykdyti užsakymų arba, kad su nuolaida įsigytas masažas trunka trumpiau nei buvo nurodyta.
Tiesa, daugelis pripažįsta, kad kiekvieną akciją reikėtų vertinti atskirai. Juk paslaugos ar prekės kokybę nustato ne ją pardavinėjantis portalas, o ją siūlanti įmonė.
„Kartą teko įsigyti kuponą cheminiam automobilio salono valymui. Kai jau salonas buvo išvalytas paaiškėjo, kad už jo džiovinimą teks mokėti papildomai. Kur tai matyta? Su šlapiu salonu važiuoti nenorėjau. Teko mokėti už papildomą, neva į parduoto kupono sąlygas neįeinančią, paslaugą. Tuo pardavėjai ir naudojasi. Mano akimis, tai akiplėšiška apgaulė“, - nemalonų potyrį prisimena vilnietė Viktorija.
Moteris mini, kad daugeliu įsigytų paslaugų kokybe liko patenkinta: „Jei kuponą klasikiniam masažui internetu galiu įsigyti už 50 litų, tai kodėl nuėjusi į saloną už jį turėčiau mokėti 100 litų? Potencialiems kuponų pirkėjams siūlau atidžiau vertinti kainą – pasidomėti, kiek už analogišką paslaugą tektų mokėti be nuolaidos. Be to, patariu atidžiau skaityti pasiūlymų sąlygas, nes akcijos pavadinime minima tik jos nauda, o papildomi kriterijai nurodomi kažkur puslapio apačioje“, - pardavėjų triukus vardija Viktorija.
Štai kaunietis Vilius tikina grupines nuolaidas iš pradžių vertinęs skeptiškai, tačiau ilgainiui sugebėjo įžvelgti teigiamą šio verslo pusę.
„Visų pirma, tai – alternatyva tradicinėms dovanoms. Visų antra, gerai išanalizavus kainas, galima įsigyti gerą daiktą už gerą kainą. Tarkim, savo šeimai esu nupirkęs poilsinę kelionę į užsienį. Sutaupiau ne vieną tūkstantį litų. Įsigijau kuponą burnos higienos paslaugai. Būčiau sumokėjęs dar tiek pat, kad tik jos nedarytų.
Pasitaikė itin nekompetentingas ir nemandagus specialistas, o už bendravimo kultūrą jam, matyt, nebuvo sumokėta, - karčią patirtį prisimena vyriškis. - Manau, kad nuolaidų medžioklė sekasi kritiškai mąstantiems, kainas analizuojantiems pirkėjams, o ne naiviems, nuolaidų besivaikantiems žmonėms“.
Grupinių nuolaidų pirmtakas
Vienai greičiausiai besiplečiančių grupines nuolaidas siūlančių kompanijų pasaulio istorijoje – „GroupOn“. Prieš kelis metus interneto milžinė „Google“ šią JAV bendrovę bandė įsigyti net už 6 mlrd. dolerių, tačiau „GroupOn“ vadovai „Google“ invazijai tarė „ne“. Bendrovė įsteigta 2008 metais. Šiuo metu grupinių pardavimų lyderis savo veiklą išplėtęs daugiau nei 30 pasaulio šalių, o portalo vartotojų skaičius siekia 15 mln.
Praėjus pusmečiui nuo dosnaus „Google“ pasiūlymo, grupinių apsipirkimų lyderė paskelbė apie planus eiti į vertybinių popierių biržą ir per pirminį viešąjį akcijų siūlymą (IPO) surinkti 25 mlrd. dolerių. Bendrovė padarė kaip žadėjusi – į JAV Nasdaq biržą jie įžengė pernai lapkritį. Pirminio viešojo akcijų platinimo metu įmonė 35 mln. vienetų savo akcijų pardavė po 20 dolerių už akciją.