Nepažįstamųjų skambučiai žmones visada šiek tiek sutrikdo. Tuo naudojasi galimų pirkėjų medžiotojai ir iš karto griebia jautį už ragų.
Kurstydami pasitikėjimą jie netrunka paaiškinti, kad mobiliojo telefono numerį gavo iš pašnekovo bičiulių, ir suskumba siūlyti nemokamų paslaugų.
Prieš porą savaičių du mažus vaikus auginančiai Alminai mobiliuoju telefonu paskambino nepažįstama mergina. Esą ji skambina iš įmonės, tiriančios geriamąjį vandenį.
Kokios? Praleidusi šį klausimą pro ausis mergina pasisiūlė Alminos namuose nemokamai ištirti vandenį.
Almina neskubėjo nutraukti pašnekesio. Atrodė, jei jau žmogus kreipiasi vardu, galbūt ir yra kurio nors iš draugų pažįstamas. Vėliau paaiškėjo, kad nei Alminos draugai, nei artimieji jos telefono numeriu nesišvaistė.
To net nereikėtų, mat ši moteris – namudininkė, jos mobiliojo telefono numeris visiems yra lengvai pasiekiamas.
Iš Klaipėdos – į Vilnių?
Vos tik Almina prasižiojo, kad gal ir būtų neblogai atlikti tyrimą, skambinanti mergina sugebėjo akimirksniu iškvosti jos buto adresą ir sutarti dėl vizito į namus.
Laimei, pažadėjusi kitą rytą priimti vandens tyrėją Almina turėjo laiko atsikvošėti. Todėl kitą dieną ne ji pati, bet jos vyras atsišaukė į nepažįstamosios skambutį.
„Oi, – pasigirdo sutrikusios merginos balsas. – Mudvi su Almina esame sutarę dėl vandens tyrimo.”
„O iš kur būsite?” – užklausė vyriškis. Tačiau vietoj įmonės pavadinimo išgirdo nerišlų atsakymą, kad jos atstovaujama firma rengia specialią akciją ir nemokamai tiria vandenį. Įprastinė tyrimo kaina – 130 litų.
„Būtume dėkingi už tokį dosnumą, bet jau išvykstame į darbą”, – perpratęs gudrybę pokalbį ketino nutraukti Alminos vyras, tačiau jį trumpam sustabdė smalsumas.
Jei neprisistačiusi firmos atstovė dejuoja, kad specialistas į sostinę važiuoja iš labai toli, magėjo išgirsti, iš kokios tolybės. „Na, tarkim, iš Klaipėdos”, – sumurmėjo savo vardo taip ir nepasakiusi mįslingos firmos darbuotoja.
Sudarinėja sąrašus
Almina išsaugojo telefono numerius, kuriais jai skambino akcijos organizatoriai. „Ekovandens programa”, – į „Lietuvos ryto” skambutį vienu jų atsišaukė moteriškas balsas.
Pašnekovė buvo kalbi. Taip, jos atstovaujama įmonė šiuo metu nemokamai tiria vandenį: nustato sunkiųjų metalų, nitratų kiekį ir kitokią taršą. Bet tik tų žmonių, kuriuos, linkėdami sveikai gyventi, rekomenduoja draugai ar bičiuliai, būstuose.
O jei žmogus pats užsisako vandens tyrimą, už tai turi mokėti? „Taip, 130 litų. Turime sąrašą, kas ir ką rekomendavo, tik jiems ši paslauga nekainuoja”, – paaiškino pašnekovė.
Pasirodo, vanduo tiriamas tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Anot pašnekovės, į klientų namus specialistai atsiveža mažą laboratoriją, prijungia ją prie vandens čiaupo virtuvėje ir maždaug po 40 minučių pateikia tyrimo rezultatus.
Siūlo pirkti filtrus
Bet kam tirti vandenį kiekviename būstų, jei jis visam miestui yra tiekiamas iš vienos vandenvietės?
„Vandens kokybė priklauso nuo vamzdynų.
Kol vanduo pasiekia kiekvieną iš būstų, jo kokybė smarkiai pasikeičia”, – „Ekovandens programos” atstovė buvo pasirengusi atremti ir tokį klausimą.
O jei vandens kokybė prasta? „Specialistai pataria, kaip ją pagerinti, – paaiškino. – Kartais pakanka paprastų patarimų. Bet neretai tenka pasiūlyti ir vandens valymo įrenginių.”
Taikosi į vyresnius
Prisidengti kitų žmonių rekomendacijomis, įsiprašyti į namus ir įsiūlyti brangių prekių, kurių žmonėms apskritai nereikia ir gal niekada nereikės, – sena pardavėjų gudrybė.
Tačiau geriamojo vandens kokybės Lietuvai gali pavydėti dauguma šalių.
Daug kur pasaulyje gyventojams yra tiekiamas valytas ir cheminiu būdu apdorotas paviršinis upių ir ežerų vanduo.
Lietuvoje žmonėms centralizuotai tiekiamas vanduo iš giluminių gręžinių. Jis yra apsaugotas nuo aplinkos taršos.
Tokiame vandenyje yra mineralų ir druskų, o mikrobiologinę švarą stebėti yra įpareigotos vandentvarkos įmonių laboratorijos.
Kaip tuomet parduoti vandens filtrus, jei žmonėms jie apskritai nereikalingi? Kad tai padarytų, į namus besibraunančios įmonės griebiasi suktybių.
Adresų ir pavardžių jos ieško ir telefonų knygose. Dažniausiai taip nusitaiko į vyresnio amžiaus žmones, nes jie dažniausiai naudojasi laidiniais telefonais.
Interneto tinklalapis skundai.lt lūžta nuo karčios internautų patirties. Vienas jų pasakojo, kaip senoliai į namus įsileido „specialistą”. Jis pranešė siaubingą žinią: vanduo – kaip pasemtas iš balos.
Žinoma, „specialistas” nebūtų atlikęs savo darbo iki galo, jei senukams nebūtų pasiūlęs kone 2500 litų kainuojančių vandens filtrų ir paprašęs avanso.
Parduoda trigubai brangiau
„Nepakliūkite į pinkles. Į mūsų namus įsiprašė vandens filtrais prekiaujančios įmonės konsultantė ir vos ne nuo slenksčio pradėjo aiškinti, koks netikęs mūsų būste geriamasis vanduo”, – pasakojo viena vilniečių šeima.
Konsultantė atliko keletą testų: vanduo pajuodo, nitratų juostelės patamsėjo, ant arbatos puodelio liko juoda plėvė.
„Mes ir patys ketinome kada nors įsigyti filtrą, bet nesuskubome pasidomėti kainomis. O čia ji net pasiūlė juos veltui sumontuoti: juk vyksta akcija.
Ir dar visokių nuolaidų pažadėjo. Esą jei pirktume filtrus išsimokėtinai, kompensuotų pusę palūkanų”, – patirtimi dalijosi nusivylę vilniečiai.
Tik tuomet, kai filtras atsidūrė jų namuose, jie apsižiūrėjo, kad analogiškų gaminių galima įsigyti triskart pigiau. O palūkanos buvo kompensuojamos 50 litų vertės kuponais, kuriais galima atsiskaityti už dalį tos pačios įmonės paslaugų.
Kas pusmetį iš įmonės vilniečiams dabar tenka pirkti ir paslaugą – filtro patikrinimą ir naujas jo kasetes, o tai iš kišenės ištraukia po 200–250 litų. Tokio serviso atsisakius nutrūksta ir filtro garantija.
Laboratorijose – patikimiau
Vandens kokybę galima ištirti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje, jos skyriai veikia didžiuosiuose miestuose. Vanduo tiriamas ir Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute.
Tiriant vandenį nustatoma jo cheminė sudėtis ir mikrobiologinė tarša. Jei kuris nors iš cheminių rodiklių peršoka leistinas normas, rekomenduojama naudoti tokią filtravimo įrangą, kuri sumažintų kiekį to cheminio junginio, kurio yra per daug.
Filtrais suminkštintas vanduo, iš kurio pašalintos tam tikros mineralinės medžiagos, naudingesnis buitinei technikai, bet ne sveikatai.
Visos blogybės – šuliniuose
Eglė Rimkutė
Bendrovės „Vilniaus vandenys” atstovė
„Vandenyje, kuris imamas iš 50–180 metrų gylio gręžtinių šulinių, nitratų ir nitritų paprastai nebūna, kaip ir sunkiųjų metalų ar kitokių toksinių medžiagų.
Nustatyti įvairių cheminių medžiagų koncentraciją gali tik labai jautrūs prietaisai moderniose laboratorijose. To neįmanoma padaryti naudojant vartotojų namuose primityvius prietaisus ar momentinius tyrimo metodus.
Vandens kokybei kartais įtakos gali turėti vamzdynai, bet svarbiausia – tinkamas ir išorinių, ir vidinių namo vandentiekio tinklų eksploatavimas.
Ilgesnį laiką nenaudojus vandentiekio vandens, pavyzdžiui, grįžus namo iš atostogų ar po savaitgalio, patartina iš čiaupo nuleisti šiek tiek geriamojo vandens. Jei tam tikrą laiką nėra srovės, ant vamzdžių sienelių nusėda geležis ir kitų medžiagų.
Vasarą apskritai reikėtų nutekinti daugiau vandens, kol jis pasidarys skanus gerti, nes įšyla ne tik pastatai, bet ir vanduo vamzdynuose.
Pasitaiko atvejų, kai filtrų pardavėjai, prisistatydami mūsų įmonės darbuotojais, peršasi pas gyventojus į namus patikrinti vandens kokybės, o vėliau primygtinai siūlo įsigyti filtrų.
Tačiau centralizuotai tiekiamo vandens kokybė yra gera ir jo nereikia papildomai filtruoti.
Mūsų įmonės darbuotojai savavališkai po gyventojų būstus nevaikšto ir jokių vandens tikrinimo akcijų nevykdo.”