Klaipėdos centre esantis senasis tabako fabrikas, XX a. pradžios industrinis objektas, šiuo metu rekonstruojamas į kūrybinių verslų ir meno inkubatorių, kurio veiklos pradžia planuojama 2013-aisiais. „Kultūros fabriko“ vizija – kūrybinių verslų atstovų ir menininkų sambūrio centras ir darbo vieta.
Čia vykusiose kūrybinėse dirbtuvėse interjero dizaineriai Andrius Tamašauskas, Mindaugas Melenis, grafikos dizaineriai Emilija Laužikaitė, Edmundas Lukminas, fotografė Lina Melenė, dailininkas Andrius Miežis, skulptorius Rolandas Repšys ir dirbtuvėms vadovavęs architektas Vitalijus Jankūnas siūlė, kaip turėtų atrodyti naujoji kultūros erdvė.
E. Lukmino bei E. Laužikaitės pasiūlytose fabriko logotipo versijose bei informacinių nuorodų sistemoje dominavo industriniai motyvai. Įvairius fabriko padalinius dalyviai siūlo vadinti cechais.
Dirbtuvių metu specialistai kūrė ir pastato vestibiulių, kurie taps bendromis visų „gyventojų“ susitikimo erdvėmis, koncepciją. Interjero dizaineriai M. Melenis ir A. Tamašauskas siekė atsižvelgti į kūrybininkų poreikius bei kūrybinės veiklos prigimtį.
Jų sukurtose trimatėse vizualizacijose parodyta, kad šviesos trūkumą kompensuotų šviesaus, beveik balto, betono sienos, kurių paprastumą atsvertų polimerinės epoksidinės grindys, sukuriančios įdomų vandens paviršiaus efektą.
Fabriko statybvietėje apsilankę bei techninį projektą išnagrinėję dirbtuvių dalyviai iškėlė siūlymą visai atsisakyti arba pakoreguoti suprojektuotą tvorą, kuri turėtų apriboti objekto teritoriją. „Ar kultūra turėtų būti aptverta?“ – filosofiškai klausė jie, argumentuodami, kad tvora psichologiškai siejasi su negatyvumu.
Dalis į pristatymą susirinkusiųjų specialistų pasiūlytuose sprendiniuose pasigedo bendruomeniškumo akcento bei kitokių prasminių sąsajų su pastato – buvusio tabako fabriko, liaudiškai vadinto „tabakine“, istorija.
„Fabriką nupiešti lengviau nei kultūrą“, – pastebėjo Vilniaus dailės akademijos Vizualiojo dizaino katedros vedėjas Alvydas Klimas, siūlęs dar padirbėti ieškant iškalbingų simbolių.