Tam būtina sąlyga – savivaldybė detaliuoju planu turi patvirtinti didesnį žemės sklypą ir tuomet papildomą plotą gyventojui parduoda ar išnuomoja toje savivaldybėje esantis Nacionalinės žemės tarnybos skyrius.
Tačiau net ir turint didesnio sklypo detalųjį planą svajonė įsikurti erdviau gali būti nepasiekiama vien tik todėl, kad pasikeitusi savivaldybės valdžia užsispiria ir niekaip nenori atiduoti to, kas buvo pažadėta.
Suformavo didesnius sklypus
Su tokia situacija susidūrė kretingiškis Darius Lauraitis ir jo kaimynas Raimondas Stankus, kuriems neliko nieko kito, kaip teismu priversti valstybines institucijas vykdyti įsipareigojimus.
Dar 2000 metais sudarydama viso kvartalo detalųjį planą Kretingos rajono savivaldybė Mėguvos gatvėje prie dviejų privačių žemės sklypų priskyrė po papildomus 7 arus.
Plane nubrėžus tiesią liniją nuo besiribojančio vaikų darželio sklypo abiem gyventojams buvo suformuoti kiek daugiau nei po 15 arų ploto žemės sklypai.
Iš pradžių neprieštaravo
2004 metais jis kreipėsi į tuometės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Kretingos rajono žemėtvarkos skyrių prašydamas leisti išsipirkti papildomą žemės sklypo plotą ir buvo pasiruošęs iš karto sumokėti pinigus už perkamą žemę.
Po kurio laiko kretingiškis atliko papildomai žemei pirkti būtinus būsimo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Kretingos žemėtvarkos skyrius sutiko, jog brėžinyje tiksliai atmatuotas sklypas atitinka detaliojo plano sprendinius.
D.Lauraičio prašymas dėl dalies valstybinės žemės įsigijimo ir žemėtvarkininkų suderinta žemės sklypo kadastrinių matavimų byla buvo perduota Kretingos rajono savivaldybei.
Pritarus rajono valdžiai kretingiškiui būtų likę tik sudaryti žemės pirkimo ir pardavimo sutartį ir naują sklypą įregistruoti valstybės įmonėje Registrų centre.
Tačiau prieš tokius žmonių norus piestu stojo Kretingos rajono vadovai.
„Rengdama detalųjį planą savivaldybė ne visur atkreipė dėmesį į tai, kaip keičiamos esamos žemės sklypų ribos. Su jūsų žemės sklypu besiribojantis vaikų darželis-pradinė mokykla yra atitvertas tvora ir jos ribos atitinka statinių eksploatavimo reikalavimus.
Todėl jos nebus keičiamos taip, kaip numatyta detaliajame plane”, – prieš 7 metus D.Lauraičiui atkirto tuometis rajono savivaldybės administracijos direktorius Valerijonas Žerneckis.
Šitaip jis davė suprasti, jog detalųjį planą patvirtinęs savivaldybės tarybos sprendimas jam negalioja.
Savivaldybei atsisakius tvirtinti sklypo kadastrinius matavimus, priekabių ėmė ieškoti ir žemėtvarkininkai.
Nors žemėtvarkos skyrius jau buvo pritaręs brėžiniui, staiga buvo pareikšta, kad kadastriniai matavimai neatitinka detaliojo plano.
Vėliau teisme žemėtvarkininkai ėmė tvirtinti, jog detaliajame plane suformuotas 15,35 aro žemės sklypas yra per didelis ir pažeidžia teisės aktus.
„Prieš 12 metų patvirtintą planą tikrino Klaipėdos apskrities žemėtvarkos departamentas ir tuomet suformuoti sklypų dydžiai neužkliuvo.
Be to, teisės aktai Kretingoje leidžia formuoti net iki 30 arų ploto žemės sklypus”, – žemėtvarkininkų argumentai nesuprantami verslininkui.
Tačiau raginamas sudaryti žemės pirkimo ir pardavimo sutartį Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus vadovas Dalius Vitkus aiškina, kad net ir detaliuoju planu suformavus didesnį sklypą, nėra privaloma papildomą žemę parduoti.
Valstybės tarnautojas nekreipia dėmesio ir į tai, jog dviem gyventojams pardavus papildomos žemės valstybės biudžetas padidėtų apie 70 tūkst. litų.
Rado esminę kliūtį
Netrukus paaiškėjo ir tokio valdininkų vilkinimo priežastys.
Pasirodo, prieš 5 metus kitoje vaikų darželio teritorijos pusėje kažkam buvo atkurta nuosavybė ir suformuoti žemės sklypai. Detaliajame plane darželiui numatyta 1,4 ha teritorija sumažėjo daugiau nei puse hektaro.
Tada savivaldybei pasidarė skaudu nuo darželio nurėžti dar beveik 15 arų kaimyniniams sklypams didinti, kaip buvo įsipareigota prieš 12 metų.
Norėdama D.Lauraičiui ir jo kaimynui užkirsti kelią pretenduoti į sklypų didinimą, savivaldybė sugebėjo įregistruoti 105,55 aro ploto darželio sklypą su ribomis, kurios neatitinka detaliojo plano.
Dabar D.Vitkus tai nurodo kaip esminę kliūtį gretimiems gyventojams parduoti didesnius sklypus.
Keliami reikalavimai
Norintis pasididinti savo žemės sklypą pirmiausia tos savivaldybės Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) skyriuje turėtų išsiaiškinti, kam priklauso šalia esanti žemė, ar ji yra laisva.
Jei tokių galimybių nėra, gavęs žemėtvarkos skyriaus pritarimą žmogus savivaldybei turi rašyti prašymą sklypo detaliajam planui rengti, kuris numatytų laisvos žemės prijungimą.
Parengtas detalusis planas derinamas su NŽT. Planą patvirtinus savivaldybės taryboje atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, prijungiama žemė registruojama VĮ Registrų centre ir tuomet sudaroma prijungiamos žemės pirkimo ir pardavimo sutartis.