Naujo reiškinio pionierės – 32 šeimos – jau apsigyveno dažais ir laku kvepiančiuose butuose. Kol kas jie miega ant pripučiamų čiužinių, o drabužių spintas atstoja kartoninės dėžės. Visi dalinasi viena virykle ir pigia ruda sofa, kurią paliko statybininkai. Prabangiuose namuose įsirengę benamiai paeiliui budi 24 valandas per parą, kad nesugalvotų užsukti kiti potencialūs skvoteriai.
Ispanijoje toks svetimų valdų užėmimai nėra itin paplitęs, tačiau nuo krizės pradžios 2008-aisiais vis daugiau žmonių yra priversti palikti savo bankams priklausančius butus ir ieškoti kitos pastogės.
„Mes nesame anarchistai. Mes tik nenorime gyventi gatvėse. Kai yra tiek daug pastatų kaip šis ir tiek daug normalių žmonių, kuriems gresia iškeldinimas, mes tikimės, jog įkvėpsime kitus daryti tą patį“, - aiškino daugiabutyje įsikūrusi 35 metų bedarbė Irma Blanco.
Šis pastatas stovi vos kelios minutės nuo Sevilijos – Andalūzijos provincijos sostinės – centro. Namas baigtas statyti prieš trejus metus. Jo butuose įrengti dvigubo stiklo langai ir naujos medinės grindys. Tačiau prasidėjus sunkmečiui neatsirado norinčiųjų pirkti brangius būstus.
Benamių apgyvendinimu tuščiuose butuose pasirūpino aktyvistų organizacija M-15, kuri ir sugalvojo, kad daugybė tuščių namų Ispanijoje galėtų pasitarnauti kaip prieglobstis namų netekusiems bėdžiams. M-15 susikūrė pernai gegužę, kai šimtai tūkstančių žmonių išgarmėjo į miestų aikštes reikalauti pokyčių.
„Aš visuomet kovojau už tai, kad žmonės turėtų stogą virš galvos, tai, manau, yra fundamentinė žmogaus teisė“, - sakė 57 metų aktyvistas Antonio Buenavida, padėjęs Sevilijos skvoteriams apsigyventi daugiabutyje.
M-15 ieško būdų apgyvendinti ir kitus benamius, kuriems tokia laimė dar nenusišypsojo. Sevilijoje stūkso tūkstančiai tuščių namų. Organizacija savo susitikimuose sudarinėja šeimų, kurios bus apgyvendintos kitu etapu, sąrašus.
„Tai nuostabūs žmonės“, - gerų žodžių aktyvistams negailėjo 35 metų Anika, į naują butą atsikrausčiusi su 18 metų sūnumi ir 6 metų dukra. Ji savo darbą viešbutyje už 600 eurų per mėnesį prarado praėjusį lapkritį ir nuo to laiko vos sukrapšto pinigų pavalgyti sau ir savo vaikams.
Kaip ir dauguma ispanų, ši moteris yra pasibjaurėjusi valdžios veiksmais: išlaidų švietimui ir sveikatos apsaugai karpymu bei šių pinigų skyrimu bankų gelbėjimui.
„Ši vieta mums suteikė viltį. Nei aš, nei mano vyras nemirs gatvėje“, - vienišai motinai antrino 67 metų skvoterė Ana Lopez. A. Lopez ir jos sergantis 70 metų sutuoktinis kiekvienas gauna po 500 eurų pensiją, bet tais pinigais padeda savo 5 suaugusiems vaikams, kurių du jau yra sukūrę savo šeimas. „Nė vienas iš jų nedirba. Abi vaikų šeimos taip pat gavo butus šiame name“, - pridūrė pensininkė.
Naujakuriai į naujus butus pradėjo keltis praėjusį antradienį 7 val. ryto. Tris dienas jie tūnojo užsidarę langines, bijodami įjungti šviesą, kad kas neateitų ir jų neiškeldintų. Kai įsidrąsino, atvėrė langus ir išėjo į terasas, apipaišytas šūkiais, tokiais kaip „teisingas apgyvendinimas“.
Andalūzijoje gyvena ketvirtis visų 5,6 mln. Ispanijos bedarbių. Šis regionas yra žinomas dėl alyvmedžių giraičių, bulių kovų, paplūdimių ir didėjančio skurdo.
Regis, benamėmis tapusios šeimos sulaukė kitų užuojautos. Sevilijos miesto savivaldos atstovė teigė, jog vyriausybė neketina iškeldinti šeimų, jeigu pastato savininkė įmonė „Maexpa“ dėl to nesiskųs.
Bankas „Ibercaja“, finansavęs „Maexpa“ projektą, tvirtino taip pat nesiimsiąs veiksmų. „Pastatas priklauso „Maexpa“. Ką jie nori daryti su skvoteriais – jų reikalas“, - sakė banko atstovė.
„Maexpa“ kol kas šio reiškinio nekomentuoja.