Užtenka pažvelgti į ilgalaikius rezultatus – nuo veiklos pradžios iki šių metų kovo pensijų fondai vidutiniškai kasmet uždirba po 4,6 proc., o vidutinė metinė šalies infliacija yra 3,9 proc.
Dabartinė Lietuvos pensijų sistema su antrosios pakopos pensijų fondais gali nustoti veikusi praėjus vos keleriems metams nuo jos pradžios.
Nors visiems aiškiai matyti, kad tai yra geriausias sprendimas spręsti visuomenės, valstybės ir žmogaus ateities pajamų problemas.
Geriau atidėti ateičiai
„Į 2004 metais pradėjusius veikti vadinamuosius antrosios pakopos pensijų fondus yra įsitraukę 80 proc. visų šalies dirbančių žmonių – maždaug milijonas gyventojų.
Kaip ir kokios ateityje bus mokamos pensijos, turi lemti ne vienadienės aktualijos, bet žvilgsnis į ilgalaikę perspektyvą. Būtent šiuo principu ir pagrįstas papildomas pensijų kaupimas”, – aiškino Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.
Viena pagrindinių priežasčių pasirinkti kaupimą – nemažai daliai gaunančiųjų vadinamąją „Sodros” pensiją jos tiesiog nepakanka pragyventi.
Specialistų teigimu, norintis oriai senatvę leisti žmogus kas mėnesį turėtų gauti bent 70 proc. savo buvusių pajamų.
Dabar „Sodros” pensija sudaro tik 30–40 proc. buvusio atlyginimo.
Papildomai kaupiant dalį pinigų fondo sąskaitoje, pensiją galima gerokai padidinti.
„Nereikia pamiršti, kad patys fondai – tai valstybės pasirinkta atidedamų lėšų saugykla, kurios puoselėjimu rūpinasi privačios valdymo įmonės.
Žmogus visuomet gali apsidairyti ir suvokęs, kad ši saugykla jam nėra tokia patogi ir graži, pereiti į kitą”, – sako Š. Ruzgys.
Sunkėja valstybės našta
„Sodros” pensijos skirstomos paprastai: dirbantys moka mokesčius, kurių dalis skiriama išėjusiems į užtarnautą poilsį.
Tačiau vyresnio amžiaus asmenų nuolat daugėja, todėl tokia sistema pamažu tampa vis sunkesne našta tiek darbingiems gyventojams, tiek visai valstybei.
Statistikos departamento duomenimis, jau po 6 metų senyvo amžiaus žmonių bus daugiau negu naujai pradedančių dirbti.
„Visuomenė sparčiai sensta ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Specialistai įsitikinę, kad padėtis tik prastės.
Todėl jau dabar reikia imtis veiksmų, kurie vyresnio amžiaus žmonėms užtikrintų orią senatvę”, – teigė Š.Ruzgys.
Ne tik mūsų šalies specialistai, bet ir Europos Komisija bei Pasaulio bankas pritaria, kad, norint išvengti dar didesnių problemų, pensija turėtų būti gaunama iš kelių šaltinių.
Lietuvoje tai ne tik „Sodros” mokamos, bet ir papildomai pensijų fonduose kaupiamos pensijos.
Antroji pakopa iš esmės yra ne tik alternatyvus pensijos šaltinis, bet ir „Sodros” gelbėtoja. Kaupiantieji ateityje gaus mažesnę pensiją iš „Sodros”, todėl jai ateityje sumažės rūpesčių – menks išlaidos pensijoms ir biudžeto deficitas.
Kuo daugiau lėšų bus pervedama į fondus dabar, tuo daugiau „Sodrai” jų liks ateityje kitoms gyventojų reikmėms, taip pat – ir pensijoms didinti.
Simboliniai metai
Anot Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidento, taupyti oriai senatvei reikia pradėti kuo anksčiau ir tai daryti nuolat.
Vidutinį atlyginimą uždirbantis vyras per 10 metų mėnesio pensiją gali padidinti apie 20 proc. Tačiau pradėjus kaupti anksčiau per 40 metų suma iš pensijų fondų sudarytų apie 32 proc. jo mėnesio pensijos.
Pasak Š. Ruzgio, kuo ilgiau žmogus kaupia, tuo daugiau naudos gauna. Be to, taip padedama pačiam žmogui taupyti: kaupiamų lėšų negalima atsiimti bet kada ir jų išleisti, kad ir kokių kiltų pagundų.
Papildomas kaupimas mažina ir šešėlinę ekonomiką.
„Pasinaudodamas pensijų fondais žmogus pats gali sukaupti didesnę pensiją, todėl natūralu, kad jis sieks gauti tik oficialų atlyginimą.
Gauti neoficialų atlyginimą jam neapsimoka, nes į jo pensijų fondą bus pervedama mažiau pinigų”, – teigė Š.Ruzgys.
Ateitis – bauginanti
Vienas dirbantis žmogus išlaiko vieną pensininką. Tai – ne ištrauka iš fantastinio scenarijaus, o realybė, su kuria netrukus gali tekti susidurti Lietuvai.
Remiantis „Sodros” duomenimis, 2010 metais vieną pensininką išlaikė 1,12 darbuotojo. Tai reiškia tik viena – ateityje pinigų pakaks tik dar mažesnėms „Sodros” pensijoms mokėti.
Klausimas, ar pavyks mūsų šalyje surinkti pakankamai lėšų visiems ateities pensininkams, kol kas kelia labai daug abejonių.
Ar po kelių dešimtmečių žmonėms teks dirbti iki tokio amžiaus, kai jų jau niekam nebeteks išlaikyti? Specialistų teigimu, nekaupiant pensijos papildomai tokia perspektyva taptų visai reali.