„Šio mėnesio Seimo sprendimas yra toks: ar atsisakoma projekto šiandien, ar paliekama galimybė toliau projektą vystyti, kartu neužkraunant finansinių atsakomybių valstybei. Seimas gali nepritarti koncesijos sutarčiai, balsuoti „prieš“, ir tai nesukeltų jokių finansinių pasekmių Lietuvai. Tik pinigai, kurie buvo išleisti, liks išleisti. Tai įmonės „Visagino atominė elektrinė“ pinigai, o valstybės biudžetui pasekmių nebūtų. Bet kuris balsavimas sukels rimtą atsakomybę Seimui“, - sakė A. Sekmokas trečiadienį Seimo Atominės energetikos komisijos posėdyje.
Parlamentas šiuo metu svarsto su „Hitachi“ sudarytą atominės elektrinės statybos ir valdymo koncesijos sutartį. Vyriausybė teigia, kad jei sutarčiai Seime nebus pritarta iki birželio 28 dienos, tai ji nutrūks.
Koncesijos sutartyje numatyta, kad preliminari Lietuvos dalis atominės elektrinės projekte yra 38 procentai.
„Rizika, kurią prisiima regioniniai partneriai ir „Hitachi“, yra gerokai didesnė, nei Lietuvos rizika, nes projektas vyksta Lietuvos teritorijoje.
Visagino atominės elektrinės projektas yra tikrai labai jautrus. Regioniniams partneriams ir „hitačiams“ labai rimtas iššūkis pasikliauti suderėtomis sąlygoms, kad jie įneša pinigus, bet vykstant diskusijoms Seime ar kitur pasirodys, kad Lietuvos nuomonė yra nepritarti. Ir jie lieka su „įmerktais“ pinigais Lietuvoje. Jų rizika žymiai didesnė nei mūsų.
Leisiu sau pajuokauti: kas bendra tarp trijų dalykų – musės, ministro ir Visagino atominės elektrinės projekto? Visus tris dalykus galime lengvai užmušti laikraščiu“, - svarstė A. Sekmokas.
Pasak A. Sekmoko, iki galutinio sprendimo statyti atominę elektrinę, kuris bus priimtas 2015-aisiais, Lietuva projektui turės skirti apie 120 mln. eurų. Šiuos pinigus skirs „Visagino atominė elektrinė“.
„Pasirašius koncesijos sutartį vyktų pirmas laikinas etapas, per kurį tikslinamas projektas, vedamos derybos su partneriais. Jo išlaidos – apie 50 mln. eurų. Lietuva iš jų turėtų apie 38 proc. savo dalį. Tai būtų iki 20 mln. eurų.
Po šio etapo, kuriam preliminariai numatyta 12 mėn. (nors gali būti ir 18 mėn.) – tai bendra suma padidėtų apie 200 mln. eurų. Šitam etapui Lietuvos suma būtų tie trisdešimt keli procentai, tai yra apie 70 mln. eurų.
Kitų rizikų Lietuva neprisiima, nebent padarytų radikalius sprendimus, pavyzdžiui, išvis atsisakytų branduolinės energetikos“, - sakė A. Sekmokas.
Pasak finansų ministrės Ingridos Šimonytės, per šiuos metus Lietuva išsaugotų teisę nuspręsti nebeinvestuoti į atominę elektrinę dėl ekonominių priežasčių ir nemokėti jokių kompensacijų.
Vieta atominei elektrinei statyti Lietuvos įnašu virstų, tik jei bus priimtas galutinis sprendimas statyti elektrinę, sakė A. Sekmokas. Ši aikštelė yra įvertinta 50 mln. litų.
„Be projekto ta aikštelė nebūtų ko nors rimto verta“, - sakė A. Sekmokas.