„Nė vienoje iš aštuonių išanalizuotų valstybių teisinė sistema
nėra visiškai suderinama su visais prisijungimo prie euro zonos
reikalavimais, nurodytais ES sutartyse ir Europos centrinių bankų
sistemos ir ECB statute“, - rašoma ECB ataskaitoje ir dabar tik Latvija eina teisingu keliu, kad per
ateinančius dvejus metus prisijungtų prie euro zonos.
Prieš skolų krizę Europos Sąjungos valstybės narės, tada dar
nepriklausiusios euro zonai, rikiavosi į eilę, kad prisijungtų prie
bendros valiutos bloko, tačiau susidomėjimas juo nuo tada gerokai
sumenko.
„Nesuderinamumai išlieka dėl centrinio banko nepriklausomybės“,
- pridūrė bankas, remdamasis analizuojamomis valstybėmis -
Bulgarija, Čekija, Latvija, Lietuva, Vengrija, Lenkija, Rumunija ir
Švedija.
Danija ir Didžioji Britanija nėra vertinamos, nes jos susitarė
nebūti įtrauktos į euro zoną, kai ji buvo įkurta.
ECB anksčiau šiais metais jau paragino Vengriją imtis tolesnių
pakeitimų dėl daug ginčų sukėlusio centrinio banko įstatymo.
Latvija ir Lietuva yra vienintelės dvi banko vertinamos
valstybės, kurios jau daugiau nei dvejus metus dalyvauja Antrajame
valiutų keitimo mechanizme. Tai būtina sąlyga, norint įsivesti eurą.
Latvija eurą tikisi įsivesti 2014-aisiais, o Lietuva tikslios
datos dar neįvardino.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas anksčiau gegužę sakė, kad jo šalis vis dar yra pasiruošusi prisijungti prie euro zonos, nors šios reputacija dėl skolų krizės
smarkiai nukentėjo.
Europos Komisijos nuomone, Lietuva padarė pažangą, įgyvendindama 2011 m. Europos Komisijos (EK) rekomendacijas dėl ekonominės ir struktūrinės reformos politikos šalyje, tačiau, nepaisant svarbių laimėjimų, reformų pastangos buvo ribotos, rašoma EK rekomendacijų dokumente.
Teigiamai EK įvertino tai, kad 2011 m. Lietuvoje ekonomika sparčiai augo, ir šalis sugebėjo sumažinti savo biudžeto deficitą. Be to, šalis ėmėsi papildomų priemonių, kad pagerintų mokesčių surinkimą ir pertvarkytų savo valstybės valdomas įmones.
Nepaisant šių svarbių laimėjimų, reformų pastangos buvo ribotos, o ypač darbo rinkos, socialinės politikos, energijos vartojimo efektyvumo ir energetikos sektoriuose, teigiama dokumente. Šiose srityse tebėra aktualūs 2011 m. nustatyti ir 2012 m. metinėje augimo apžvalgoje (MAA) pakartoti uždaviniai.
Kalbant apie pensijų sistemą, Lietuva žengė pirmą svarbų žingsnį ir patvirtino priemones, kuriomis iki 2026 m. vyrų ir moterų pensinis amžius laipsniškai ilginamas iki 65 metų. Vis dėlto nevykdant visapusiškos pensijų sistemos reformos, Lietuvai kyla ilgalaikio viešųjų finansų tvarumo rizika.
Aktualiausi Lietuvai kylantys uždaviniai susiję su viešaisiais finansais, darbo rinka, energetikos sektoriumi, skurdu arba socialine atskirtimi. Reikia toliau mažinti biudžeto deficitą, kad būtų pasiektas vidutinės trukmės laikotarpio tikslas. Tai taip pat padėtų išlaikyti finansų rinkų pasitikėjimą.
Žemas darbo jėgos aktyvumo lygis, kvalifikuotų darbuotojų trūkumas bei gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitiktis, kurią dar padidina didelė emigracija, - kitos susirūpinti verčiančios problemos vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, atsižvelgiant į senėjančią visuomenę. Didėjantis skurdas ir socialinė atskirtis gali sukurti dar didesnę įtampą viešiesiems finansams artimoje ateityje.
Šalies infrastruktūra, visų pirma, jos energetikos sistema, yra nepakankamai konkurencinga ir neturi reikiamų jungčių. Mažas energijos vartojimo efektyvumas, visų pirma, pastatuose, taip pat žemas mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) išlaidų lygis ir prasti inovacijų rezultatai - EK įvardinti kaip nedelsiant spręstini klausimai. Galiausiai, atsižvelgiant į išliekantį netikrumą tarptautinėse finansų rinkose, dokumente pabrėžiama, jog svarbu vykdyti rizikos ribojimo principais pagrįstą prevencinę finansinio reguliavimo ir priežiūros politiką.
Anot dokumento, Lietuvos pateikti politikos planai tinkami ir pagrįsti, tačiau juose kai kurių sričių uždaviniai nesprendžiami visapusiškai. Nacionalinėje reformų programoje pateikti tolesni planai (iki 2012 m. pabaigos), kaip išlaikyti finansinį stabilumą, skatinti užimtumą (pirmiausia jaunimo), pagerinti verslo aplinką ir reguliavimą, toliau restruktūrizuoti valstybės valdomas įmones (VVĮ), pagerinti energijos jungtis ir infrastruktūrą. Vidutinės trukmės laikotarpio planuose numatyta įgyvendinti socialinio draudimo sistemos reformą, tęsti energetikos ir sveikatos priežiūros sektorių reformas, taip pat gerinti verslo aplinką ir mokslinių tyrimų ir inovacijų sąlygas.
Tikimasi, kad dėl 2011 m. smarkiai atsigavusios Lietuvos ekonominės veiklos 2012 m. ekonomika augs 2,4 proc. Prognozuojama, kad 2012 m. nedarbas laipsniškai mažės nuo buvusio aukščiausio 13,8 proc. rodiklio, tačiau jis bus vis dar aukštas, visų pirma, tarp jaunimo ir nekvalifikuotų darbuotojų.
2011 m. smarkiai augant ekonomikai Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas sumažėjo iki 5,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), todėl laukiama, kad 2012 m. jis toliau mažės iki 3,2 proc. BVP.