„Juk inteligentiškas žodis „suskaidymas“ reiškia pirmiausia
banalų „Gazprom“ nušalinimą nuo „Lietuvos dujų“ valdymo, paliekant
tik teisę parduoti dujas“, - teigiama ETI pranešime spaudai.
„Koncernui „Gazprom“ mūšis Lietuvoje - tik pirmoji kregždė.
Kitą kartą bus atimti dujotiekiai Estijoje. Estijos vyriausybė
aktyviai ruošiasi pertvarkyti „Eesti gaas“, kurios pagrindinis
akcininkas yra „Gazprom“, kartu su juo susijusia įmone „Itera
Latvija“ valdantis beveik pusę akcijų“, - teigia J.Korolčiukas.
Anot jo, Lietuvos sprendimas „prispausti“ Rusijos dujų
monopolininką ir atimti iš jo magistralinius dujotiekius yra labiau
politinis ir strateginis, jį derinant su būsimuoju suskystintų
gamtinių dujų terminalu (SGD) Klaipėdoje, kuris nuo 2015 metų
sukurs alternatyvą šaliai apsirūpinti dujomis.
SGD terminalas yra svarbus veiksnys ir dėl to, kad Lietuvoje
veikiančios didžiausios dujų vartotojos įstatymu turėtų būti
įpareigotos nupirkti iš jo 25 proc. sunaudojamų dujų. Pasak BNS
šaltinių, tai reiškia, kad daugelis tokių įmonių, dabar
turinčios ilgalaikes sutartis su „Gazprom“, joms 2013-2015 metais
pasibaigus, nebegalės pasirašyti ilgalaikių sutarčių dėl 100
proc. dujų pirkimo iš Rusijos.
Be to, anot ETI, Lietuva siekia savo dujotiekius sujungti su
Lenkijos dujotiekių sistema, taip iki 2018-ųjų visiškai
atsikratydama Rusijos dujų monopolijos.
Anot J.Korolčiuko, Lietuvos rinkos praradimas, suskystintų dujų
terminalo bei dujų jungties su Lenkijos projektai niekaip
„neįsipaišo“ į „Gazprom“ planus, todėl Lietuva suskubo pasinaudoti
Europos Sąjungos Trečiuoju energetikos paketu. Rusijos dujų
monopolininkui neliko nieko kita, kaip tik tyliai, bet „griežiant
dantimis“, sutikti atsisveikinti su pagrindiniu turtu Lietuvoje -
magistraliniais dujotiekiais.
Tačiau mainais „Gazprom“ išsiderėjo galimybę drauge su E.ON
dalyvauti keliuose elektros energijos gamybos projektuose Vokietijoje.
J.Korolčiukas pateikia Lietuvą kaip pavyzdį Ukrainai, kuriai
Rusija perša nenaudingą dujotiekių sistemos pertvarkos variantą.
„Lietuvos istorija patvirtina Ukrainos pozicijos teisingumą.
Nepaisydama smarkiai užkeltos rusiškų dujų kainos, Ukraina
nesutinka atiduoti dujotiekių sistemos nepalankiomis jai sąlygomis“,
- teigia J.Korolčiukas.
Iki 2014 metų spalio pertvarkius „Lietuvos dujas“, magistraliniai
dujotiekiai atiteks nuo „Lietuvos dujų“ atskiriamai naujai įmonei.
Pačioms „Lietuvos dujoms“ liks tiekimo veikla, o skirstymo veiklą
bei skirstymo vamzdynus perims naujai steigiama „ Lietuvos dujų“
antrinė įmonė.
Pertvarkai „Lietuvos dujų“ akcininkai pritarė praėjusį
pirmadienį, o ketvirtadienį veiklų atskyrimo planas turi būti
pateiktas Kainų komisijai, kuri veliau prižiūrės, kaip jis
vykdomas.
Planas numato, kad iki 2013 metų liepos 31 dienos bus atskirta
dujų perdavimo veikla, įkuriant naują bendrovę, o iki 2014 metų
spalio 31 dienos - ir skirstymo veikla, įsteigiant antrinę
bendrovę.
Tikėtina, kad visų bendrovių akcininkės iki pat 2014-ųjų
spalio bus dabartinės akcininkės „E.ON Ruhrgas“, „Gazprom“ ir
Lietuvos Vyriausybė. Jei šalys nesusitars dėl kainos ir kitų
akcijų išpirkimo sąlygų, „Gazprom“ ir „E.ON Ruhrgas“ būsimoje
dujų perdavimo įmonėje nuo 2014 metų spalio galės būti
finansinės investuotojos, kurios neturėtų balsų ir teisių,
išskyrus teisę į dividendus.
Tačiau jei Vyriausybė susitars su „Gazprom“ ir „E.ON“,
pastarieji jai parduotų magistralinių dujotiekių įmonės akcijas.
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas ne kartą yra minėjęs, kad
šie dujotiekiai turėtų priklausyti valstybei.
Kai kurių analitikų manymu, realu, kad šalies magistraliniai
dujotiekiai gali kainuoti apie 1 mlrd. litų. Kaina priklausys nuo to,
koks bus pasirinktas turto vertinimo būdas.
„Gazprom“ dabar valdo 37,06 proc., Vokietijos „E.ON Ruhrgas
International“ - 38,9 proc., Energetikos ministerija - 17,7 proc. „
Lietuvos dujų“ įstatinio kapitalo.