Sako, didžiosios įmonės nesiryžta permainoms. Tačiau ar tikrai darbuotojams tos permainos tokios jau patogios? Ar galimybė dirbti iškyloje nepavers visų iškylų darbu?
Daugelyje Europos šalių minimos Lanksčiojo darbo stiliaus dienos tikslas – intelektinį ar kūrybinį darbą dirbančius specialistus ir jų darbdavius plačiau supažindinti su informacinių ir telekomunikacijų technologijų suteikiamomis galimybėmis, nepriklausomai nuo buvimo vietos, dalyvauti susitikimuose, tęsti komandinį darbą, operatyviai priimti sprendimus.
Apklausos rodo, kad 86 proc. darbuotojų norėtų dirbti lanksčiai, o tokį darbo metodą pristatančios iliustracijos rodo tiesiog idilę – dirbi namie prie kompiuterio, viena ranka žaidi su vaiku, už lango gamta, o po ranka - mylimas puodelis su mėgstama kava. Lietuva ir technologiškai, ir teisiškai pasiruošusi lanksčiam darbui – konstatuota vakar vykusioje konferencijoje šia tema.
Nori įsitikinti? Tik šiandien beveik 3,5 tūkst. viešųjų erdvių visoje Lietuvoje gali nemokamai naudotis telekomunikacijų bendrovės TEO interneto ryšiu „Zebra belaidis“. Tereikia surinkti prisijungimo vardą „dirbu“ ir slaptažodį „efektyviai“.
Tikrai gėris!
„Lietuvos bendrovės ir darbuotojai turi visus įrankius, reikalingus dirbti lanksčiai. Keletą metų Lietuvoje fiksuojami interneto greičio rekordai, absoliuti dauguma lietuvių kompiuterių yra prijungti prie pasaulinio tinklo, o lankstųjį darbo stilių užtikrinantys debesijos sprendimai prieinami kiekvienam. Aktyvus šių technologijų naudojimas versle ir viešajame sektoriuje gerina darbo produktyvumą ir įgalina darbuotojus efektyviau siekti rezultato“, – sakė „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius Kristijonas Kaikaris.
Per pastaruosius dvejus metus Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerija keletą kartų pasiūlė darbo santykius reglamentuojančių įstatymų pataisas, suteikiančias įmonėms ir darbuotojams daugiau galimybių dirbti lanksčiuoju būdu, egzistuoja nuotolinio darbo sutartis. Be to, įtvirtinta suminė darbo laiko apskaita, kuri leidžia lanksčiau planuoti darbo laiką per ilgesnį laikotarpį ir darbuotojo sutikimu skirti viršvalandžius.
„Yra ir įstatymai, ir technologijos, neretai trūksta tik drąsos keisti organizacijų darbo stilių taip, kad būtų patogu darbuotojams ir jų šeimoms, o darbo našumas išliktų aukštas. Tikiuosi, šios dienos iniciatyva paskatins labiau atkreipti dėmesį į šiuolaikines galimybes“, – tvirtino ministras D. Jankauskas.
„Išmaniųjų“ darbuotojų karta
Prieš keletą savaičių bendrovės „Microsoft“ atlikti tyrimai Baltijos šalyse parodė, kad įmonių specialistai noriai išnaudoja technologines naujoves savo darbo kokybei gerinti. 74 proc. darbuotojų darbo reikalais naudoja išmaniuosius telefonus, juose taip pat saugo 26 proc. su darbu susijusių dokumentų. 36 proc. darbo dokumentų darbuotojai saugo „debesyje“, o namų kompiuteriuose saugoma apie 40 proc. dokumentų. Be to, net 3 iš 5 darbuotojų mano, kad efektyviam darbui jiems nereikia būti įmonės biure.
Lanksčiojo darbo stiliaus srityje nuo darbuotojų neatsilieka ir darbdaviai. Naujausių tyrimų duomenimis, daugiau nei 65 proc. bendrovių iš „Fortune 100“ sąrašo naudoja planšetinius kompiuterius. Be to, didžioji dauguma – net 84 proc. – įmonių turi nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų.
Prognozuojama, kad iki 2013 metų visame pasaulyje lanksčiai dirbančių darbuotojų skaičius pasieks 1,2 mlrd. Vienas iš keturių darbuotojų pasaulyje bus išmaniųjų įrenginių ir interneto vartotojų kartos atstovas, o bendrovės, norinčios išnaudoti šios kartos privalumus ir išlikti patraukliais darbdaviais, turės keisti savo darbo organizavimą.
„Išmaniosios“ kartos atstovai pokalbių programose praleidžia net 34 val. per savaitę ir yra labai imlūs technologinėms naujovėms. Manoma, kad iki 2025 metų jau kas trečias darbuotojas iš bendrovės reikalaus naujausių informacinių technologijų ir galimybės dirbti lanksčiai. Kaip minėjo K. Kaikaris, interneto spartos didėjimas, informacinių technologijų ir debesijos sprendimų plėtra sukuria naujas sąlygas globalioje darbo rinkoje. Įmonėms renkantis darbuotoją fizinė jo buvimo vieta nebebus tokia svarbi, o dėl darbo vietų vis aktyviau konkuruos skirtingose pasaulio kampeliuose gyvenantys specialistai.
Esant dabartinėms galimybėms mažinti išlaidas ir dalį darbų atlikti nuotoliniu ar mobiliuoju būdu, laimės geriausiai šiuos privalumus išnaudojančios įmonės. Pasak bendrovės „Blue Bridge“ vadovo Daliaus Butkaus, saugiai dirbti su įmonės informacija leidžia virtuali darbo vieta, paremta debesų kompiuterijos technologijomis.
„Jaučiame didelį susidomėjimą virtualios darbo vietos paslauga, tačiau tai dar tik pradžia. Šis sprendimas leidžia norimu metu dirbti iš pasirinktos vietos, kurioje veikia interneto ryšys. Įmonės gali būti ramios dėl informacijos saugumo – duomenys saugomi duomenų centre, o pats sprendimas yra visiškai paruoštas naudojimui ir gali būti pateiktas įmonei per kelias minutes“, – teigė D. Butkus.
Pirmoji – „Omnitel“
Lietuvoje nuotolinio darbo galimybę, atsižvelgdama į savo darbuotojų nuomonę, pirmoji pradėjo taikyti ir teisiškai įtvirtino telekomunikacijų bendrovė „Omnitel“. Kaip teigė „Omnitel“ personalo vadovė Živilė Valeišienė, lankstusis darbo stilius panaudojant mobiliąsias technologijas stiprina įmonės patrauklumą kompetentingiausiems darbuotojams. Nuotolinio darbo galimybė ne tik atitinka darbuotojų lūkesčius, bet ir sumažina valstybės naštą, pavyzdžiui, išmokas ligos atveju.
„Savo darbuotojams suteikdami galimybę dirbti lanksčiai, mes skatiname asmeninę darbuotojų atsakomybę siekiant tikslų, laisvę pasirinkti, kur ir kada atlikti savo užduotis, ir platesnes galimybes derinant darbo ir šeimos interesus, – sakė Ž. Valeišienė. – Šiuo metu įmonės gebėjimas nustatyti konkrečius tikslus ir suteikti darbuotojams geriausias galimybes jų pasiekti tampa vienu pagrindinių veiksnių, lemiančių įmonės, kaip darbdavio, konkurencinį pranašumą.“
Ar tikrai gėris?
Nagi, dar kartą pažiūrėkime, kas negerai vaizdelyje, kai dirbame, o į ranką įsikibęs vaikas? Aha – susikaupti sunkoka. Gerai, jei reikia tik sekti kintančių duomenų srautus, tačiau tokiomis sąlygomis dirbti kūrybinį darbą galima palinkėti nebent kruvinam konkurentui. Taigi, tai, kas JAV nuosavame name gyvenančiam ir atskirą darbo kabinetą turinčiam piliečiui yra patogumas, betoninio daugiabučio virtuvėje virsta kančia.
Apklausus šalia sėdinčius portalo kolegas, kurie jau seniai galėjo pradėti dirbti bet kur, atsakymas buvo vienas – čia patogiau. Taigi lankstų darbo stilių gali rinktis tik žmonės, kurių gyvenimo aplinkybės verčia taip dirbti, – vaikus prižiūrinčios mamos, neįgalieji, dirbantys įmonėms, kurios taupydamos tiesiog neturi biuro, ir laisvai samdomi darbuotojai.
Be to, nors internetą namie ir šiaip visi turime, nuolaidų sunaudotai asmeninei elektrai, telefono ryšiui (be skambučių dažniausiai neišsiversi) niekas neduos. O ir programinė įranga gali tapti bėda – ar įmonė norės pirkti jums brangią maketavimo, nuotraukų apdorojimo ar biuro programą, kurią laisvai galėsite naudoti ir ne darbo reikalais?
Galimybė dirbti kavinėje, restorane ar žygyje į gamtą yra gerai, tačiau vėlgi - ne kaip nuolatinio darbo vieta. Taip, prispausti aplinkybių džiaugiamės, kad nereikia visko metus vykti į biurą, tačiau ir viršininkas, net žinodamas, kad atostogauji, džiaugiasi galėdamas prispausti tave darbui. Kadaise taip buvo su mobiliaisiais telefonais – gėris skambinti iš pajūrio draugui netruko virsti blogiu, kai tapai lengvai pasiekiamas ir pajūryje. Lieka su pavydu prisiminti laikus, kai atsakymas „ji grybauja“ buvo sutinkamas atodūsiu ir užduoties paskyrimu kitam.
Požiūris, kad technologijų vystymasis didina specialistų išnaudojimą, nėra naujas – tai, ką anksčiau atlikdavo keli, dabar daro vienas, kadaise žurnalistas vykdavo arkliais į įvykio vietą, po mėnesio grįžęs parašydavo vieną straipsnį ir vis tiek būdavo pasiturintis žmogus. Dabar žurnalistas gali rinkti tik pastabas, kad kažką padarė netobulai, tačiau ir tam dažnai nėra laiko – informacija griūna lavina. Mažai skiriasi ir kitų specialistų situacija.
Tiesa, lankydamasis Ispanijoje mačiau Europos Komisijos darbuotojai įrengtą darbo vietą namuose (ten vaiko priežiūros atostogos trumpesnės, užtat valstybė mamai pinigus moka už vaiką, o ne už nedarbą). Kadangi dirbama su slapta informacija, biuras įvedė į namus atskirą, nuo interneto atjungtą tinklą, o vietoj kompiuterio pastatė darbo stotį, kuri tiesiog naudojasi centriniame serveryje esančia programine įranga. Jei ir Lietuvos įmonės pradės kurti tokias darbo vietas, tai bus bent jau logiška, nes nevers naudoti savo kompiuterio bei pirkti atskiros programinė įrangos.
O vis dėlto – gėris!
Ir vis dėlto, jei pats žinai savo vertę, darbdaviui moki įrodyti, kad pailsėjęs dirbi geriau, toks darbo stilius gali būti tiesiog fantastiškas. Įsivaizduok - vasarą gyveni nuomojamame bute Vilniuje, o orams atšalus išsinuomoji vilą su internetu kur nors Kanaruose ar Tailande ir toliau dirbi iš ten.
Kūrybiniam darbui, programavimui, dizaino užduotims atlikti ar biržos naujienoms sekti darbo vieta neturi jokios įtakos, tad ne tik leidi laiką kurorte, o netgi ir sutaupai.
Už šildymą mokėti nereikia, o pasirinkus pigią šalį net maistas gali kainuoti mažiau. Ką ten maistas – nereikia pirkti palto, o pigių skrydžių bendrovės realų pasaulį tuoj sumažins tiek, kiek internetas virtualų.
Nors gal ir ne
Oi, taip įsijaučiau, kad pats užsimaniau kažko panašaus. Tik toks sumanymas turi vieną problemą – Tailande ir Indijoje gyvena nemažai vietinių specialistų, kurie tavo darbą pasiruošę atlikti pigiau. Amerikiečiai jau noriai naudojasi tokiomis svetainėmis, kaip freelancer.com, kuriose užsakovai nurodo, kokį darbą reikia atlikti, o viso pasaulio specialistai aukcione siūlo savo paslaugas.
Matyt, jau supratote, kad visada laimi indai ir pakistaniečiai, interneto svetaines sutinkantys kurti už 200 dolerių, o nuotrauką spaudai paruošti už dolerį. Mus gelbėja tai, kad jie nemoka lietuvių kalbos, tačiau juk yra darbų, kuriems kalba nėra būtina.
Taigi, tenka pripažinti, kad pati galimybė dirbti laisvai yra labai patraukli, tačiau praktiškai realizavus ji gali sulaukti nemažiau priešininkų, negu pirmosios staklės senovės gamyklose.
