Siūloma, kad į atnaujintus daugiabučius ir viešąsias erdves investavę verslininkai savo investicijas susigrąžintų iš sutaupytos šilumos energijos.
Namo gyventojai nebūtų apkraunami paskolomis ar įsipareigojimais bankams, tačiau privalėtų kurį laiką, tikėtina, bent 10 metų, mokėti tą pačią sumą, kurią dabar moka už šildymą, nors šildymo sąnaudos ir sumažėtų. Apšiltintuose namuose dėl sumažėjusių sąskaitų sutaupytos lėšos grįžtų investuotojui.
Vilniaus savivaldybei atrodo, kad geriausias bandymų poligonas yra Žirmūnai. Pirmas demonstracinis renovacijos projektas buvo parengtas Žirmūnuose ir jo gyventojai iš tiesų gavo išskirtines finansavimo sąlygas.
Naujasis projektas irgi bręsta Žirmūnuose, trikampyje tarp Minties, Tuskulėnų bei Žirmūnų gatvių. Šiame kvartale yra 47 namai, o juose – 3 tūkst. 658 butai. Didžiajai daliai namų netrukus sukaks 50 metų, tiek, kiek teoriškai numatytas jų tarnavimo laikas iki kapitalinio remonto. Jie iškilo 1965-1968 metais.
Šį projektą koordinuojančios savivaldybės įmonės „Atnaujinkime miestą“ vadovas Kęstutis Nėnius tvirtino, kad savivaldybė parengiamųjų projekto darbų jau ėmėsi. Parengti Žirmūnų kvartalo energetinio naudingumo sertifikatai ir investiciniai planai, be to, parengti tipiniai renovacijos projektai 16 namų, ir dar 18 namų jie rengiami.
Tačiau pasakyti, kada darbai realiai būtų įgyvendinami, K. Nėnius negalėjo. Nors planuojama kvartalą atnaujinti etapais, vis tiek nei etapo pradžios, nei pabaigos terminai nėra nustatyti ir nesunku pasakyti, kodėl.
Vilniaus savivaldybė neketina išradinėti dviračio - imtis prievartinės renovacijos, būstus atnaujinti už dyką ar kaip kitaip išjudinti procesą. Maža to, K. Nėniaus nuomone, „Jessica“ finansavimo modelis, kuris daugiabučiams renovuoti taikomas šiuo metu, yra pernelyg biurokratiškas ir nelankstus, todėl ir stringa.
O tai reiškia, kad valdininkams vis tiek teks gauti daugiau nei pusės minėto kvartalo gyventojų sutikimą. Kad būtų renovuotas visas kvartalas, reikės daugiau nei 1,8 tūkst. butų savininkų pritarimo. Ir antra, dar sudėtingesnė, užduotis – rasti investuotoją.
„Būtent surasti pinigų dabar yra didžiausias rūpestis. Yra užsienio kompanijų, kurios tikrai domisi mūsų projektu, bet susitarimų dar nesame pasiekę. Iš esmės nuo to priklauso projekto pradžia.
Kai galėsime ateiti pas gyventojus ir labai konkrečiai jiems pasakyti, kad tiek ir tiek metų jie mokės tokią ir tokią sumą ir už tai gaus tokį namą ir tokią aplinką, manau, žmonėms bus lengviau apsispręsti“, - sakė K. Nėnius.
Jis mano, kad „Jessica“ projekto vykdytojai per mažai dėmesio skyrė bendravimui su gyventojais.
„Išleisti milijonai litų renovacijos viešinimui, bet tai daugiausia tik reklamos per televiziją. Už tuos pinigus naudingiau būtų pasamdyti būrį specialistų, kurie eitų per namus ir su gyventojais bendrautų asmeniškai.
Manau, kad mes bandysime rinkti gyventojų parašus bendraudami su jais tiesiogiai“, - sakė K. Nėnius.
Anot K. Nėniaus, gyventojus turėtų sudominti tai, kad visą projekto riziką ketina prisiimti savivaldybė. Gyventojams nereikėtų rūpintis nei projektais, nei finansavimu, nei priežiūra. Jie turėtų tik pritarti ir sumokėti, o po to džiaugtis, kad jų būstų vertė pakilo.
Be to, tikimasi, kad įgyvendinant didžiulį projektą, jo kaina santykinai būtų mažesnė.
Savivaldybė jau atliko ir Žirmūnų kvartalo gyventojų apklausą. Buvo apklausti 500 vietinių gyventojų. Daugumos jų nuomone, svarbu, kad būtų atnaujintas ir namas, ir aplinka. Už tai pasisakė 315 žmonių. Tačiau tik trečdalis gyventojų be abejonės pritartų renovacijai, jeigu savivaldybė suteiktų finansinę paramą. Dauguma baiminasi, kad namų ir aplinkos atnaujinimas jiems gali reikšti papildomas išlaidas.
„Atnaujinkime miestą“ duomenimis, Vilniuje nuo 2005 metų renovuoti tik 96 namai, iš jų tik 51 apšiltintos sienos.
Renovuoti tą patį Žirmūnų kvartalą Vilniaus savivaldybė planavo ir 2010 metų vasarą. Tuomet buvo
žadama, kad renovacija galėtų prasidėti 2011 pavasarį. Miestui vadovavo Vilius Navickas.
Daugiabučių renovaciją skatina ne tik mąžtančios šildymo išlaidos ar valstybės teikiama parama, bet ir žmogiškieji faktoriai - namo bendrijos narių įsitraukimas į atnaujinimo darbus, iniciatyvumas ir bendruomeniškumas.
Per metus devynis kartus padaugėjo Lietuvos gyventojų, manančių, kad vienas svarbiausių būsto renovacijos motyvų yra sąžiningas ir lygiavertis kaimynų darbas siekiant savo namo atnaujinimo, rodo „Swedbank“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas.
„Spręsdami, ar renovuoti būstą, gyventojai vertina ne tik galimą šildymo sąnaudų sumažėjimą, bet ir namo bendruomenės įsitraukimą. 2011 m. sąžiningą ir lygiavertį kaimynų įsitraukimą kaip svarbiausią būsto atnaujinimo motyvą nurodė vos 1 procentas gyventojų. Šiais metais žmonių, kuriems svarbus kaimynų įsitraukimas sprendžiant būsto renovacijos klausimus, padaugėjo devynis kartus“, – teigė „Swedbank“ Skolinimo smulkiam verslui skyriaus projektų vadovė Edita Rimokaitytė.
Gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė, kad svarbiausias būsto renovacijos motyvas – sutaupyti pinigai šildymui. Mažesni mokesčiai už šildymą lemia beveik trečdalio (27 proc.) žmonių apsisprendimą pritarti daugiabučio atnaujinimui. Ketvirtadaliui gyventojų (24 proc.) svarbus valstybės teikiamos paramos dydis. Dar 16 proc. respondentų svarbu, kad po renovacijos padidėtų šildymo efektyvumas ir būtų taupoma energija.
Lygindami praėjusių ir šių metų tyrimų duomenis, „Swedbank“ ekspertai pastebi, kad pagrindiniai renovacijos motyvai antrus metus išlieka tokie patys.
„Tai yra suprantama, nes kas sezoną didėjančios sąskaitos už šildymą daugeliui žmonių jau tapo galvosūkiu. Noras jas sumažinti yra pagrindinis motyvas renovuoti būstą. Antrus metus finansuodami daugiabučių renovacijos projektus pagal programą „Jessica“ pastebime, kad žmonės daugiau domisi ir vertina renovacijos svarbą.
Situaciją pagerino nuo šių metų pradžios nuo 15 iki 30 proc. padidėjusi valstybės parama energiją taupančioms priemonėms, taip pat iki 100 proc. dydžio padidėjusi teikiama kompensacija projekto parengimo, jo įgyvendinimo administracinėms bei statybos techninės priežiūros išlaidoms.
Be to, finansavimo procesą palengvina ir socialiai remtiniems gyventojams numatytos kompensacijos, nes be jų savo lėšų neturintys žmonės negalėtų prisidėti prie namo atnaujinimo ir jis greičiausiai neįvyktų“, – sakė E. Rimokaitytė.
Pasak E. Rimokaitytės, būsto renovacijos finansinių galimybių išsiaiškinimas gali padėti daugiabučių namų gyventojams greičiau apsispręsti ir efektyviau veikti.
Banko specialistai visada pasiryžę atsakyti į finansinius klausimus, konsultuoti bendrijų vadovus ir narius, svarstančius galimybę renovuoti daugiabučius. Šiam procesui taip pat turi įtakos ir atnaujintuose namuose gyvenančių žmonių nuomonės bei atsiliepimai.
„Atlikta apklausa parodė, kad asmeniniais ryšiais paremta informacija apie būsto atnaujinimą ir jo finansinius aspektus yra pati paveikiausia. 53 proc. žmonių teigia, kad jie labiausiai vertina renovuotuose daugiabučiuose namuose gyvenančių giminaičių, draugų ir pažįstamų atsiliepimus. 32 proc. gyventojų svarbi namo bendrijos pirmininko ar administratoriaus nuomonė, 30 proc. respondentų svarbūs kaimynų atsiliepimai. Tai tik patvirtina, kad bendravimas, dalinimasis patirtimi yra svarbiausi dalykai, kurie gali padėti žmonėms apsispręsti“, – teigė E. Rimokaitytė.