„Pastaruoju metu į mane besikreipiantys darbdaviai sako, tu tik duok man žmogų, kuris norėtų dirbti, o darbo subtilybių mes jau patys jį išmokysim“, - portalui „lrytas.lt“ atviravo Šiaulių teritorinės darbo biržos direktorius Rimundas Domarkas .
Šiaulių teritorinės darbo biržos direktorius neslėpė, kad didžiausias darbo ieškančių žmonių trūkumas – ne kvalifikacijos, o motyvacijos stoka.
Pasak R. Domarko, darbo netekęs žmogus jį tikrai vėl susiras, jei tik norės dirbti.
Šiauliuose bedarbių mažiausia
2010-ųjų metų pabaigoje Lietuvoje įvykdžius darbo biržos reformą iš 46 teritorinių darbo biržų liko
10 stambių. Šiaulių teritorinė darbo birža aptarnauja Šiaulių apskrities gyventojus.
Po reformos Šiaulių teritorinėje darbo biržoje liko dirbti 153 žmonės (darbuotojų skaičius sumažėjo, nes buvo panaikinti 25 etatai).
„Direktoriumi pradėjau dirbti jau po reformos, tačiau negirdėjau, kad kas nors būtų užsiminęs, jog dabar yra blogiau nei buvo anksčiau. Priešingai – girdėjau atsiliepimų, kad dirbti tapo paprasčiau, nes visą dėmesį galima skirti ne ūkinėms problemoms, o mūsų klientams: bedarbiams ir darbdaviams“, - sakė R. Domarkas.
Gegužės 16 dieną Šiaulių apskrities darbo biržoje buvo registruoti 21 tūkstantis 253 bedarbiai (10,2 procento darbingo amžiaus žmonių). Šis skaičius yra mažesnis už šalies vidurkį. Gegužės 1 dieną Lietuvoje buvo užregistruota 229,3 tūkst. bedarbių (11,1 proc.).
Šiauliuose lyginant su kitais didžiausiais Lietuvos miestais bedarbystė mažiausia – gegužės 16 dieną Šiaulių mieste ir rajone buvo 9282 bedarbiai (8,5 proc.).
Šiaulių apskrityje didžiausia bedarbystė Kelmės rajone (15 proc.). Kelmės aplenkė ilgą laiką šioje srityje „pirmavusį“ Akmenės rajoną, kuriame bedarbystės lygis šiuo metu siekia 13,3 procento.
Iš kitų Šiaulių apskrities savivaldybių išsiskiria Pakruojo rajono savivaldybė. Nedarbo lygis šiame rajone tesiekia 9,1 proc.
- Kaip pastaruoju metu nedarbo lygis kito Šiaulių apskrityje? - „lrytas.lt“ paklausė Šiaulių teritorinės darbo biržos direktoriaus R. Domarko.
- Bedarbių skaičius atspindi ekonominę šalies ar regiono situaciją. 2011 metų sausio 1 dieną Šiaulių apskrityje buvo per 30 tūkstančių bedarbių. Dabar jų skaičius yra sumažėjęs trečdaliu. Panašios bedarbių mažėjimo tendencijos ir kituose Lietuvos regionuose.
Bedarbių skaičiaus mažėjimą sąlygojo po truputį atsigaunanti ekonomika. Šiauliuose kuriasi naujos darbo vietos. Tiesa, stambesnių įmonių, kuriose atsirastų darbo keliasdešimčiai žmonių, pastaruoju metu Šiaulių apskrityje neatsirado, tačiau kuriasi gan nemažai smulkių įmonių, kuriose yra vos kelios darbo vietos.
Savaime suprantama nedarbo mažėjimą įtakoja ir emigracija.
- Anksčiau apie Šiaulius buvo sakoma, kad tai darbininkų, siuvėjų ir mezgėjų miestas? Kas dabar formuoja miesto veidą?
- Na jau tikrai nebe siuvėjai. Gal prieš dešimtmetį siuvimo įmonės susikūrė neigiamą įvaizdį ir dirbti siuvėjais nebenori net tie žmonės, kurie turi tokią kvalifikaciją.
Šiauliuose gan gerai išvystyta paslaugų sfera, stiprūs vežėjai, kurie darbuotojų jau dairosi ir Baltarusijoje bei Ukrainoje, turime kvalifikuotų statybininkų ir baldžių.
- Užsiminėte apie prastą siuvimo įmonių įvaizdį.
- Tie, kurie tvirtina, kad tokiose įmonėse reikia plušėti nuo ryto iki vakaro, yra neteisūs. Išdirbio normą nustato darbdavys. Jei vienas žmogus tą normą padaro per aštuonias valandas, tai kitas per tą patį laiką gal įveikia tik pusę normos.
Siuvėjų pageidaujantys darbdaviai dabar dažniausia mūsų prašo atsiųsti žmones, o juos apmokyti žada patys. Nukreipėme į šias įmones žmonių, keletas jų ten ir pasiliko. Dauguma siuvimo įmonių smulkios – stambių užsakymų nebėra.
Pernai vienas stambų užsakymą gavęs verslininkas paprašė surasti 80 siuvėjų. Atsakiau atvirai: žmonių surasime, tačiau ar jie norės pas tave dirbti. Girdėjau, kad nesuradęs reikiamo kiekio siuvėjų šis verslininkas gaminių užsisakė užsienyje.
- Kokių specialybių darbuotojų dabar reikia labiausia?
- Kas mėnesį atnaujinamą paklausiausių profesijų sąrašą mes publikuojame savo internetiniame tinklapyje.
Pastarąjį mėnesį Šiaulių apskrities darbdaviai labiausia ieškojo pardavimo vadybininkų, administratorių, sandėlininkų, kasininkų buhalterių, elektros inžinierių, konstruktorių, darbų vadovų.
Paklausiausių profesijų sąraše - tarptautinio krovinių pervežimo transporto priemonių vairuotojai, plataus profilio statybininkai, virėjai, apdailininkai, barmenai padavėjai, kelio darbininkai, siuvėjai, traktorininkai, ekskavatoriaus mašinistai.
- O kokios profesijos „problematiškiausios“?
- Specialiai statistikos nevedame, bet iš patirties galiu pasakyti, kad daugiausia darbo ieško humanitarinio mokslo studijas baigę žmonės. Nesuradę darbo pagal savo specialybę, jie įsidarbina vadybininkais ar ieškosi kitokio darbo.
- Vadinasi Šiaulių Universitetas teberuošia būsimus bedarbius?
Be abejo taip. Tai milžiniška inercija. Už viso to slypi daug interesų ir pasiekti, kad toks inertiškas darinys, kokiu dabar yra universitetas, imtų reaguoti į rinkos poreikius, yra labai sudėtinga.
- Kaip to galima būtų pasiekti?
- Reikia konkurencijos. Gerai, kad Šiauliuose yra kolegijų. Manau, kas Šiaulių kolegijos specialistų paruošimo lygiu sparčiai vejasi Šiaulių universitetą, o kai kur jį net aplenkė. Todėl manau, kad universitetui šiandien reikia rimtai susimąstyti, kas jo gali laukti ateityje.
- Koks statistinio bedarbio portretas?
- Tai žmogus, kuriam virš penkiasdešimties metų ir kuris nebenori nieko keisti. Tokį žmogų sunku motyvuoti keisti profesiją, ar siekti aukštesnės kvalifikacijos. Yra ir grupė žmonių, kurie ieško ne būdų kaip susirasti darbą, o - kaip gauti bedarbio pašalpą.
- Bet dažnai sakoma, kad vyresnio amžiaus bedarbiui darbo susirasti yra kur kas sunkiau?
- Manau, kad tokia nuomonė yra klaidinga. Jei nori dirbti bei turi kokią nors kvalifikaciją, tai darbą tikrai surasi.
- Ar periskvalifikavimo kursus baigęs bedarbis yra garantuotas, kad gaus darbo?
- Šiemet pradėjo funkcionuoti perspektyvi naujovė – taip vadinama trišalė sutartis. Tarkim bedarbis ieškodamas darbo sužinojo, kad Petrui ar Jonui reikia tam tikros specialybės darbuotojo. Taigi bedarbis gali nueiti pas tą Petrą ar Joną ir pasisiūlyti: „Aš einu lankyti kursus, kuriuos apmokės valstybė, o juos baigęs ateinu dirbti pas tave“.
Pagal trišalę sutartį darbdavys turi įsipareigoti persikvalifikavimo kursus baigusį žmogų įdarbinti metams laiko, o pats darbuotojas įsipareigoja dirbti tik pusmetį.
Nors iš pradžių į tokias sutartis darbdaviai žiūrėjo skeptiškai, dabar jie vis labiau linkę jas pasirašinėti.
Persikvalifikavimo programų ir jas vykdančių mokymo įstaigų sąrašas yra skelbiamas mūsų internetiniame tinklalapyje.
Darbo rinkos mokymo centro darbuotojai sakė, kad pagal naująsias sutartis pas juos mokytis ateinantys žmonės yra motyvuoti: drausmingai lanko kursus, gilinasi į naujos profesijos subtilybes.
- Ko pageidauja darbuotojų darbo biržoje ieškantys darbdaviai?
- Pastaruoju metu jie sako, duok man žmogų, kuris norėtų dirbti, o profesijos aš jį pats išmokysiu.
Autoservisai ir gamybinės įmonės dažniausia nori kvalifikuotų darbuotojų. Aukštos kvalifikacijos specialistus ypač autošaltkalvius, elektrošaltkalvius darbdaviai netgi bando persivilioti vieni iš kitų.
Tačiau kai darbdavys ieškodamas kvalifikuoto darbuotojo tesiūlo jam minimalų atlygį, tai aišku, kad geras specialistas už tokį atlyginimą dirbti tikrai neis, o apie specialisto persiviliojimą iš kitos darbovietės išvis negali būti nė kalbos.
Kai bandai tą paaiškinti darbdaviui, dažnai išgirsti, kad jis dabar negalįs daugiau mokėti. Savaime suprantama, kad kiekvienas darbdavys nenori pirkti „katės maiše“ - jis pirmiausia nori įsitikinti, kad darbuotojas tikrai yra geras specialistas, o tada jau ieško būdų jam išlaikyti.
- Kokius atlyginimus siūlo darbo biržoje darbuotojų ieškantys darbdaviai?
- Atlyginimus dažniausiai siūlo nedidelius. Kai kuriuos įmonės žada ir didesnius atlyginimus, bet didesnis už du tūkstančius litų atlyginimas yra siūlomas labai retai. Tiesa, kai kuriems vadybininkams yra siūlomas dviejų su puse tūkstančio litų atlygis. Tarptautinių reisų vairuotojams siūloma dar daugiau.
Esu įsitikinę, kad gerai užsirekomendavusio darbuotojo darbdavys tikrai nenuskriaus.
- Kokios darbo rinkos prognozės ateičiai?
- Daug kas šioje srityje priklausys nuo globalių dabar Europoje ir pasaulyje vykstančių procesų.
Eksportuojančių įmonių vadovai jau dabar kalba pakilimą. Eksportuotojai giriasi, kad du pastarieji metai jiems – vieni geriausių. Kadangi ekonomika pradeda atsigauti, daugėja užsakymų, prireiks ir naujų darbuotojų.
Sprendžiant darbo rinkos problemas valstybė turėtų išspręsti socialinių pašalpų ir minimalaus atlyginimo santykį. Kai pašalpos siekia, o kartai net ir viršija minimalų atlyginimą, tai motyvacijos darbui tikrai nėra.
Kalbant apie Šiaulius tikimąsi, kad čia ims kurtis ir didesnės įmonės.