Pačiame Šiaulių miesto centre įsikūręs saldainių fabrikas pastaruoju metu neatpažįstamai pasikeitė.
Rekonstruotame fabriko pastate jau šeštadienį duris atvers pirmasis Lietuvoje Šokolado muziejus.
Portalo lrytas.lt korespondentas šiame muziejuje apsilankė per patį baigiamųjų darbų įkarštį.
Tačiau pokalbis su šios ekskursijos vadovu pabūti sutikusiu fabriko direktoriumi prasidėjo ne nuo klausimų apie unikalų muziejų, o apie jį įsteigusio fabriko „Rūta“, kuris jau kitąmet minės savo 100 metų sukaktį, dabartį.
- Kuo „Rūta“ išsiskiria iš kitų Lietuvos konditerijos įmonių?
- Pirmiausia „Rūta“ yra seniausias saldainių gamintojas Lietuvoje. Šokolado gamyklos Lietuvoje imtos steigti jau XIX amžiaus pabaigoje, tačiau tie fabrikai neišliko.
Jau nuo įkūrimo pradžios „Rūta“ orientavosi į gaminių kokybę. Įmonės devizas – pagarba vartotojui. Mes negudraujame – pagarbą vartotojui išlaikome gamindami ne tik išskirtinius, bet ir pigesnius saldainius.
Gero saldainio gamybai vien tik proto ir rankų nepakanka - dar reikia ir širdies.
- Koks jūsų produkcijos asortimentas?
- „Rūtos“ asortimentas yra platus. Turime apie 500 skirtingų receptūrų, gaminame apie 300 rūšių produktus.
Ekonominiu požiūriu toks platus asortimentas gamyklai nėra naudingas, bet mūsų gamyba orientuota į vartotoją ir jo poreikių tenkinimą. Mes glaudžiai bendraujame su mokslo institucijomis, diegiame daug inovacijų. Dėl to pagaminame tokių dalykų, kokių nepagamina kiti.
Siekiame padaryti ką nors įdomesnio, geresnio, įvairesnio. Todėl labai standartizuotos gamybos neturime – produktų, kurie būtų gaminami dešimtmečiais, mūsų gamyklije nėra.
Per mėnesį „Rūta“ pagamina iki 150 tonų produkcijos. Čia dirba 230 žmonių.
- Kokias žaliavas naudojate?
- Gaminiams naudojame patį geriausią šokoladą. Jį perkame iš Belgijos kompanijos „Belcolade“, kuri turi savo plantacijas Centrinėje Amerikoje. Pačios kokybiškiausios kakavos pupelės užauginamos būtent šiame regione.
- Kur realizuojate savo produkciją?
- Didžioji dalis mūsų produkcijos (80 proc.) realizuojama Lietuvoje. Daugiausia eksportuojame į Vokietiją. Pastaruoju metu auga eksportas ir į Angliją. Nemažai gaminių išvežame į Estiją. Vis didesnį dėmesį kreipiame į Rytų rinkas. Pirmieji žingsniai jau žengti Ukrainoje, pirkėjų, besidominčių aukštos kokybės produktais, tikimės rasti ir Rusijoje.
- Kas pagrindiniai jūsų konkurentai?
- Konkurentų Lietuvoje daug. Nemaža dalis pirkėjų vadovaujasi dar nuo sovietmečio likusia nuostata, kad importinė prekė yra geresnė. Rinkoje daug spalvingų, sintetiniais dažais nudažytų produktų, kurie ir masina tokius pirkėjus.
- Kokias tendencijas pastebite rinkoje?
- Po truputį auga gerų kokybiškų produktų paklausa.
Tačiau pirkėjų, kurie ieško kuo pigesnių produktų, išlieka taip pat nemažai. Tokiems pirkėjams nelabai ko turime pasiūlyti. Iš prastos žaliavos pagaminti gero produkto neįmanoma.
Galima gudrauti taikant perdirbimo technologijas, tačiau esmė išlieka ta pati - kaip iš blogo pieno nepagaminsi gero sūrio, taip iš prasto šokolado nepagaminsi gero saldainio. O geros žaliavos yra brangios.
Šokolado pasaulyje trūksta, nes kakavos medis yra labai lepus augalas, kuriam reikia ypatingų gamtinių sąlygų. Pasaulyje per metus užauginama vos trys milijonai tonų žaliavos.
Ir jei vartojimas padidėtų tokiose šalyse, kaip Indija ir Kinija, kur statistiškai vienas gyventojas per metus suvartoja vos 100 gramų šokolado, kakavos kaina smarkiai šoktelėtų. Pavyzdžiui, Europoje vienas žmogus per metus suvartoja 6-11 kilogramų (Lietuvoje 4-7 kilogramus) šokolado.
- Kalbama, kad šokoladas gali padidinti cholesterolio kiekį kraujyje, turėti kitų neigiamų pasekmių.
- Dėl interesų konfliktų daug kas pasaulyje yra nušviečiama tendencingai. Ne išimtis ir šokoladas. Kakavos pupelėje, kuri yra šokolado žaliava, gausu vertingų elementų. Savaime suprantama, šokoladą, kaip ir kitus produktus, reikia vartoti saikingai.
Mokslininkai patvirtino, kad suvalgyti 30 gramų šokolado per dieną yra sveika kiekvienam žmogui.
- Artėja įmonės šimtmetis. Kaip jį pasitinkate?
- Svajojome iki įmonės šimtmečio spėti pasistatyti naują gamyklą. Deja, dėl krizės tuos planus teko atidėti.
Naują gamyklą, į kurią būtų perkelta didžioji mechanizuotos gamybos dalis, tikimės pasistatyti per ateinančius dešimt metų. Senojoje gamykloje būtų vystoma subtilių, rankų darbo produktų gamyba.
- Kaip jūsų fabriką paveikė krizė?
- Krizė smogė negailestingai, bet jau antri metai mūsų pardavimas auga po dešimt procentų per metus. Šiemet pardavimas turėtų išaugti jau keliolika procentų ir galbūt metų pabaigoje jau pasieksime tą gamybos lygį, kuris buvo 2007 metais.
- Planuojate statytis naują fabriką, tačiau tuo pat metu ryžotės rekonstruoti senąjį.
- Miesto centre stovinčio fabriko pastatai atrodė labai jau prastai. Jau buvo ir gėda taip atrodyti. Rekonstrukcijai ryžomės norėdami kažkaip pagerbti ir miestą.
Vykdydami rekonstrukcijos, kuri truko trejus metus, darbus mes pamatėme, kaip stipriai fiziškai susidėvėjęs tas pastatas.
Aišku, atlikti rekonstrukcijos be Europos Sąjungos paramos nebūtume pajėgę. Iš Europos Sąjungos fondų gavome 3,6 mln litų. Patys objekto sutvarkymui skyrėme 3 milijonus litų.
- Iš kur kilo Šokolado muziejaus idėja?
- Ši idėja jau senokai pleveno ir mano galvoje. Kai 2007 metais fabriko pastatas, kurį projektavo garsusis Karolis Reisonas, buvo pripažintas kultūrine vertybe, beliko galvoti, kaip tą pastatą sutvarkyti ir dalinai pakeisti jo paskirtį. Idėją įkurti Šokolado muziejų entuziastingai palaikė ir Šiaulių universiteto šviesuomenė.
Kuriant Šokolado muziejų labai padėjo „Aušros“ muziejaus darbuotojai.
Nusprendę kurti muziejų mes apžiūrėjome Prancūzijoje, Belgijoje, Vokietijoje jau veikiančius šokolado muziejus.
Mus konsultavo ir „Belcolade“ firmos vadovas, penkis tokius muziejus įsteigęs Eddy Van Belle.
- Kuo jūsų muziejus išsiskirs iš kitų Šokolado muziejų?
- Mūsų lankytojai galės ne tik susipažinti su šokolado istorija, bet ir dalyvauti šokolado gamybos procese.
Šokolado istorija yra įdomi ir intriguojanti.
Majai ir actekai tūkstančius metų vartotą šokolado gėrimą buvo sudievinę – vadino jį Dievų maistu.
Į Europą ispanų kolonizatorių parvežto kakavos gėrimo receptūra buvo laikoma paslaptyje ir tik po šimto metų pasiekė kitas Europos šalis.
Kietas šokolado produktas imtas gaminti tik XIX amžiaus viduryje.
Ta istorija labai koncentruotai atsispindės ir muziejuje.
Į trečiąjį aukštą pakilę muziejaus lankytojai galės ne tik sužinos, kaip gaminami šokoladiniai saldainiai, bet ir galės patys jų čia pasigaminti.
Pirmajame pastato aukšte įsikurs saldainių parduotuvė ir trisdešimties vietų kavinė.
- Kada Šokolado muziejus atvers duris lankytojams ir kiek kainuos jo bilietas?
- Muziejus dirbti pradės jau šį šeštadienį, o jo apžiūra kainuos 7-9 litus. Norintys dalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose turės mokėti 25-30 litų.
Kurdami muziejų atsižvelgėme ir į neįgaliųjų poreikius. Judėjimo negalią turintys žmonės į antrajame bei trečiajame pastato aukšte esančias muziejaus patalpas galės patekti liftu.