Žinomas Lietuvos verslininkas palyginti retai pasirodo viešumoje. Tačiau pastarosiomis savaitėmis jis nusprendė nebevynioti žodžių į vatą ir netgi įkūrė savo interneto tinklaraštį.
– Kodėl sukrutote tik dabar? – „Lietuvos rytas” pasiteiravo A.Janukonio.
– Energetikos sektoriuje dirbu daugiau nei 10 metų. Iki šiol man užtekdavo veikti per Šilumos tiekėjų asociaciją, į kurią susivienijo tiek inžinieriai, tiek mokslininkai.
Valdžia anksčiau įsiklausydavo ar atsižvelgdavo į asociacijos nuomonę, todėl nematėme reikalo prieštarauti.
Prieš ketverius metus labai džiugino konservatorių rinkimų programa, kurioje rašyta apie dujų atsisakymą, vietos išteklius. Prezidentė irgi pasisakė dėl komunalinio ūkio, biokuro naudojimo gaminant šilumą.
Bet galiausiai valdžia atsiribojo nuo visų energetikos ekspertų, universitetų, Energetikos instituto mokslininkų. Energetikos ministerijai buvo net uždrausta bendradarbiauti su Šilumos tiekėjų asociacija.
Praėjo aiškėti naujos gairės – daugiau dujų ir priklausomybės, daugiau investicijų į beprasmius dalykus.
Pavyzdžiui, ką reiškia 1,5 milijardo litų investicija į naują bloką Elektrėnuose, kuris kūrenamas dujomis? Atominės elektrinės projektas kertasi su elektros gamyba iš atsinaujinančių šaltinių.
Supratome, kad mūsų patarimai nebereikalingi, nes dabar valdžioje sėdintys žmonės net nebeturi ko paklausti.
Kokios dujos bus deginamos naujajame Elektrėnų bloke? Žinoma, rusiškos.
Dar investuojamas milijardas litų į terminalą.
Jau pasirodė žinių, kad atskirti magistralinius dujų vamzdynus kainuos dar milijardą litų, kuriuos valdžia sumokės „Lietuvos dujoms”.
Tad viena klaida dengiama kita. Vaizdas ryškėja, todėl noriu aktyviau reikšti savo poziciją.
– Kodėl smerkiate terminalo projektą, kuris gali užtikrinti konkurenciją rusiškoms dujoms?
– Investavusi į terminalą tiek pinigų, kiek žadama, valdžia neleis pereiti prie biokuro ir atsisakyti dujų. Jei dujų niekas nepirks, terminalas neteks prasmės.
Valstybė pinigus investuoja ne ten, kur turėtų. Prioritetu tampa importinės dujos, o ne vietos biokuras. Suskystintų dujų terminalas palaidojo galimybę savivaldybėms visiškai pereiti prie pigesnio biokuro.
Atsisakyti dujų ne tik galima, bet ir reikia. Šiuo keliu eina, pavyzdžiui, Danija, kitos Skandinavijos šalys.
Užuot leidus uždirbti mūsų žemės ūkių, miškų savininkams, urėdijoms, milijardai litų už dujas vėl išplauks į užsienį. Nemanau, kad dujos ir biokuras vienas kitą gali papildyti. Tai – konkuruojančios kuro rūšys.
Valdžia stengiasi, kad tik nebūtų pasirinktas biokuras.
– Vadinasi, pasigendate valdžios paramos?
– Per septynerius metus pereiti prie biokuro buvo skirta 150 milijonų litų. Vandentvarkai – 3 milijardai, šiukšlėms rūšiuoti – pusė milijardo, dujų ūkiui – 2,4 milijardo, o dar milijardas litų iškeliaus į „Gazprom”.
Tai rodo, kas yra svarbiausia Vyriausybei ir kam ji skiria valstybės pinigus.
Investicijos į dujų infrastruktūrą pažeidžia šilumos vartotojų teises. Jei jie stato terminalą „Achemai”, tegul taip ir pasako. Tačiau nereikia painioti jo su šilumos ūkiu.
Jeigu valdžia norėtų spręsti šilumos problemas, tam ir galėtų skirti paramą. Tačiau jai, regis, svarbūs kiti dalykai.
– Kodėl jūs manote, kad valdžiai nerūpi mažesnės šilumos kainos? Juk rinkėjai už tai baudžia per rinkimus?
– Valdžia deda daug pastangų stabdydama biokuro ir atliekų deginimo verslus. Tai daroma net asmeniškai nurodant telefonu. Kai visuomenė suirzusi, sukrėsta, tuomet atsiranda gelbėtojų poreikis.
Taip politikai turi galimybę iškilti ir išsilaikyti vandens paviršiuje, nors pagrindinės problemos nesprendžiamos. Jei būtų kitaip, nereikėtų gelbėtojų.
Kur kas paprasčiau valdyti sugniuždytus žmones. Jeigu visuomenė būtų patenkinta, užsiimtų tik savo reikalais, bet tokiu atveju valdžiai būtų sunkiau siekti savo tikslų.
Kai vienintelį kartą per ketverius metus kalbėjau su energetikos ministru Arvydu Sekmoku, jam pasiūliau greitą išeitį, kaip atpiginti šilumą: elektros gamybos kvotas atiduoti didiesiems šilumos gamintojams, atėmus jas iš Lietuvos elektrinės Elektrėnuose.
Uždirbtas pelnas eitų šilumos kainoms subsiduoti. Šilumos kilovatvalandė atpigtų 4 centais. Ministras bandė derinti šį reikalą, bet pats susidūrė su kliūtimis.
Viskas buvo užblokuota, nes aukščiausioji valdžia nenori, kad atpigtų šiluma. Nes visuomene gali manipuliuoti tada, kai ji yra kuo nors nepatenkinta.
– Ar nemanote, kad prie to nepasitikėjimo prisidėjote ir jūs? Juk ne paslaptis, kad „Vilniaus energijai” biokurą tiekia tik „Bionovus”, kuri susijusi su kompanija „Icor”?
– Valdžia bijo ne mūsų, o biokuro dominavimo. Ji daro viską, kad dujos būtų pagrindinis kuro šaltinis. Tik turtingos šalys gali sau leisti kelias kuro rūšis, papildančias viena kitą.
Laimėti konkursus dėl biokuro tiekimo „Vilniaus energijai” gali ir kitos bendrovės, jei atitiks sąlygas – turės sandėlius, garantuos nenutrūkstamą tiekimą. Rudenį bus atidaryta biokuro birža, bus aišku, kas gali tiekti pigiausią biokurą.
Mus domina kaina, kokybė ir garantija. Kas atitinka šias sąlygas, tas ir tiekia. Taip, biokurą „Vilniaus energijai” tiekia „Bionovus”, kuris yra stipriausias rinkoje.
– Tačiau vandens skaitiklius „Vilniaus energijai” tiekia irgi su jumis susijusi bendrovė „Axis Industries”. Kodėl ir čia kartojasi panašus scenarijus?
– Leiskite paklausti, kodėl Lietuvoje daugiau nėra skaitiklių gamintojų? Kodėl niekas nenori gaminti ir investuoti? Ar dėl to, kad mes esame šioje srityje geriausi, turime būti kalti?
Konkurentų visuomet yra. Bet mažiausią kainą ir garantijas galime pasiūlyti tik mes.
Mes netiekiame pieno, bet esame šiluminės technikos ir biokuro sektoriaus lyderiai.
Dešimties metų patirtis duoda vaisių. Visiems linkėčiau savo srityse pasiekti tiek, kiek pasiekėme mes. O kodėl skaitikliai ne importiniai? Todėl, kad lietuviški ir pigesni, ir su amžina garantija.
– Neseniai vykusias kratas „Vilniaus energijoje” susiejote su įvykiais Garliavoje. Nejaugi tikite sąmokslo teorijomis?
– Tą pačią dieną ir net tą pačią valandą Lietuvoje vyko trys operacijos – mergaitės paėmimas Garliavoje, kratos „Vilniaus energijoje” ir dviejų įstatymų – Dujų terminalo ir Atominės elektrinės – pateikimas Seimui. Tai rodo, kad šios akcijos koordinuojamos ne teisėsaugos, o politikų.
Prancūzų kompanija „Dalkia” jaučia didelį spaudimą išeiti iš Lietuvos. Vietoj jos siūlomas suomių „Fortum”. Tai yra neskaidru ir neteisėta.
Tikrai paisysime visų sprendimų, bet reikia atskirti tuos sprendimus nuo viešųjų ryšių akcijų.
– Su „Fortum” grumiatės dėl šiukšlių deginimo gamyklos Vilniuje, tačiau prašotės ją pastatyti be konkurso. Kodėl jo bijote?
– Mes nebijome jokių konkursų. Tegul ir jie stato, ir mes statome. Kai perkate sklypą ir norite pasistatyti sau namą, ar skelbiate konkursą? Mūsų projektas – privatus. Ar investicijoms reikia projektų?
Tačiau prisidengiant konkursais net aštuonerius metus stabdyti atliekų deginimo projektą – tai jau tikra korupcija. Šiukšlių deginimo gamyklos valdžiai irgi nereikia – panašiai kaip ir biokuro atveju, ji sudarytų konkurenciją dujoms.
– Jums kliūva ir būsimoji atominė elektrinė. Kodėl?
– Lietuvos skola per trejus metus padidėjo tris kartus. Mano galva, valstybė turi racionaliai apskaičiuoti, kas jai naudinga, ir vadovautis ekonominiais, o ne politiniais prioritetais.
Dujų terminalas ir atominė elektrinė nėra valstybės prioritetai. Jie negali būti tokie, nes pinigai paprasčiausiai išplauks iš Lietuvos.
Tačiau mūsų valdžiai atrodo kitaip.