Dar prieš 7 – 8 metus, žvalgydamasis buto senos statybos name, išmintingesnis pirkėjas pirmiausia užmesdavo akį į laiptinę. Jei švaru, vazonuose žydi gėlės, vadinasi, name esama rūpestingų šeimininkų.
Dabar nemažai apie gyventojų įpročius pasakytų jau vien lauko durų užraktas.
Bendrabutyje spyną išspyrė
Štai viename Eigulių seniūnijos buvusių šeimyninių bendrabučių prieš dešimtį metų įsigijęs butą Vytautas Plečkaitis – nusivylęs.
Tiek energijos ir laiko įdėta įtikinėjant kaimynus apsitvarkyti, o penkiaaukščio laiptinė vis tiek – it sovietmečiu. Prieš porą metų V.Plečkaitis per vargus įtikino 14 butų gyventojus susidėti pinigų ir įsirengti metalines lauko duris su šiokiu tokiu užraktu bei apšvietimą su judesio jutikliais.
Netrukus naujasis užraktas buvo išspirtas, mat įkaušę kaimynai pamiršo kodą, o po poros savaičių vagys nugvelbė judesio jutiklius.
Tuo tarpu vos už keleto šimtų metrų, 16 aukštų name P.Plechavičiaus gatvėje, modernia lauko durų spyna kasdien naudojasi bent dešimt kartų daugiau žmonių nei bendrabučio laiptinėje, tačiau ji iki šiol puikiausiai veikia.
Vietoje rakto – telefonas
Šešiolikaaukštyje įkurtos bendrijos „Pirmas bokštas“ pirmininkas Česlovas Rugevičius – Rugys pasakojo, kad šiuolaikišką lauko durų užraktą įrengė pačių gyventojų prašymu, mat į vienintelę namo laiptinę įjunkus neaiškioms kompanijoms, teko kuopti pridergtus kampus.
Palyginti brangus pirkinys gyventojams neplėšė kišenių, nes buvo įrengtas iš kaupiamųjų namo lėšų.
Sistema sumontuota pigiau – atsisakius telefonspynių, naudojamasi mobiliaisiais telefonais, skaičių kodais arba specialiais elektroniniais raktais.
„Pirmasis bokštas“ buvo pirmas iš šešiolikaaukščių, įsirengęs tokią lauko durų spyną. Žmonės iki šiol ja patenkinti.
Elektroninėmis spynomis apsaugotos ir Dainavos seniūnijoje, V.Krėvės prospekte dviejų šešiolikaaukščių – 45-ojo ir 47-ojo – laiptinės. Šiuose namuose net ir per kokią gudrybę įsmukęs pro lauko duris atėjūnas į kitų aukštų butus be pačių gyventojų pagalbos nepateks: koridoriai užrakinti gana sudėtingos konstrukcijos užraktais.
Naujovės daugiabučiuose retos
Apskaičiuota, kad standartinio daugiabučio durų užraktas per metus vidutiniškai naudojamas 90 – 200 tūkst. kartų.
„Net gera mechaninė durų spyna saugiau, nei pirštu atrakinama prasta kodinė spyna“, – įsitikinęs vienos Kauno įmonės durų meistras Tomas.
Meistras pastebi, kad Kaune nemažai daugiabučių vis dar rakina duris sovietinės gamybos elektromagnetinėmis spynomis. Garbaus amžiaus užraktai itin dažnai genda, o štai modernios elektromagnetinės spynos tarnauja ilgai. Per pastaruosius 2 metus Kaune jų įrengiama daugiau, bet dažniausiai – privačiuose, ne daugiabučiuose namuose.
„Tarp mūsų administruojamų namų Palemone, Petrašiūnuose, Vilijampolėje iki šiol tebėra daug tokių, kurių lauko durys visiškai nerakintos“, – pastebėjo namus administruojančios įmonės atstovas Vytautas Bertašius.
Per metus įmonė susilaukia vos 5 prašymų pakeisti lauko duris naujomis, tačiau kartais vietoj rakinamos spynos žmonės prašo sumontuoti pigų spragtuką.
Arijus Drazdauskas,
Raktų dirbtuvės vadybininkas
„Internete jau seniai plinta vaizdo įrašas, kaip paprasta kodinė durų spyna atrakinama vos per 5 sekundes.
Tačiau ten, kur įrengti pigiausi kodiniai užraktai, tokio rankų miklumo net nereikia. Paspaudęs kodą 3 – 8, iki šiol gali įeiti į daugumą ne tik Kauno, bet ir Lietuvos daugiabučių laiptinių.
Keista ir juokinga, kad gyventojai tingi standartinį gamintojų spynos kodą pakeisti sudėtingesniu ir kartais jį atnaujinti. Naudojant vis tą patį kodą, išsyk matyti, kurie mygtukai spaudomi.
Tokių primityvių spynų žmonės net neneša raktininkams taisyti, nes tai kainuotų bemaž tiek, kiek nusipirkti naują.
Vis dėlto daugiabučio laiptinės saugumui yra didžiulis skirtumas, ar įrengiamas užraktas už 50 litų, ar perkama 1 tūkst. litų kainuojanti sistema.“