Atverti savo namų duris samdomam svetimam žmogui lietuviai vis dar retai išdrįsta, tad išvykdami priežiūrą dažniau patiki pažįstamiems arba tuo besiverčiančių pagalbininkų prašo pasisukioti tik kieme.
Namų priežiūra atostogų metų Lietuvoje populiarėja pamažu. Kur kas spėriau įsitvirtina kita paslauga – pavasarį ir vasaros pradžioje į vadinamuosius daiktų viešbučius keliauja rogės, slidės ar kailiniai.
Idėją pamėtėjo klientas
„Namų priežiūros paslaugą pasiūlė vienas klientas: išvykdamas į kelionę paklausė, ar galėtume prižiūrėti namus. Tai pastūmėjo pasiūlyti tokią paslaugą ir kitiems”, – pasakojo bendrovės „Vilnius Concierge” savininkas Petras Staselis.
Vienu metu jo kišenėje būna ne tik savo būsto raktai, bet ir dar keli komplektai. Kad namai būtų prižiūrimi, dažniausiai pageidauja aukštesnes nei vidutinės pajamas gaunantys žmonės.
„Vieni žmonės pasitiki ir mielai duoda namo raktus. Kiti prašo tik spaudą išimti iš pašto dėžutės, išnešti šiukšles į konteinerį”, – pasakojo P.Staselis.
Palaistyti gėles ar atlikti smulkius remonto darbus, apžiūrėti vamzdžius, įvairius laidus – to dažnai prašo atostogauti susiruošę klientai. Kartais jie pageidauja tiesiog užsukti į jų valdas – apsižvalgyti, ar namų neapšvarino vagišiai.
Neretai P.Staselis sulaukia prašymo name įtaisyti įrenginį, kuris nustatytomis valandomis įžiebia šviesą. Ilgam išvykę šeimininkai pageidauja, kad piktų kėslų turintys žmonės manytų, kad gyventojai vakaroja namie.
Svetimu nepasitiki
Su verslo liudijimu dirbančio Arūno Grikienio žmonės paprašo ir naminius gyvūnus pavedžioti. Tiesa, jo klientai daugiausia – artimesni ar tolimesni kaimynai.
„O kur šunį dėsi? Prašysi draugų, kad prižiūrėtų?
Tačiau ir jie juk vyksta atostogauti. O man kartais pagelbėja vaikai – padeda pavedžioti”, – pasakojo A.Grikienis. Ypač daug tokių prašymų jis sulaukia vasarą, kai kaimynai išlekia atostogų.
„Reikia ir tvorą pataisyti, elektros instaliaciją prižiūrėti. Turiu elektriko išsilavinimą, langus valyti moku idealiai. Paprašo ir žemę sukasti, kur kokią lentą prikalti, žiemą sniegą traktoriumi nuvalyti”, – savo atliekamus darbus vardijo A.Grikienis.
Tiesa, anot jo, tokios paslaugos, kad ir reikalingos, netapo itin paklausios tarp nepažįstamų klientų. „Reikia, kad žmonės įgytų tikrą pasitikėjimą, o ne suvaidintą”, – sakė A.Grikienis.
Nuo kailinių iki pianino
Šiuo metu apgultis ir daiktų saugyklose. Tokių vietų Lietuvoje vis gausėja – lietuviai, vis dažniau nusižiūrėdami iš užsienio tradicijų, pavasarį ir vasarą į sandėlius, dar vadinamus daiktų viešbučiais, išgabena žieminius daiktus, o žiemą – vasarinius.
Pianinas, slidės su slidinėjimo batais, rogutės, kailiniai ar baldų komplektai – tokie daiktai rikiuojasi saugojimo paslaugą teikiančios bendrovės „Daiktų motelis” sandėliuose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Prieš žiemą čia suvežamos valtys, dviračiai.
Baldus (dažnai – senovinius), kone šimtmetį skaičiuojančias siuvamąsias mašinas čia laiko svetur ilgesniam laikui išvykę lietuviai. Į daiktų sandėlius jie juos atveža prieš išnuomodami būstą svetimiems.
Pasaugoti baldus atveža ir buvę emigrantai, kurie juos parsigabeno iš užsienio ir neturi kur laikyti, kol bute ar name bus atliktas remontas.
Į daiktų viešbučius atkeliauja ir baldai iš ambasadų, kai keičiasi jų vadovai.
„Daugiausia saugojimo paslaugomis naudojasi vilniečiai. Susidarė įspūdis, kad jie būstą perka dažniau už paskolas, tad ir jo plotas mažesnis.
O klaipėdiečiai ir kauniečiai, atrodo, turtingesni”, – paaiškino „Daiktų motelio” šeimininkė Živilė Ramaškienė.