Nevyriausybinė organizacija „Transparency International“,
dažniau skelbianti pranešimus apie korupciją neturtingesnėse
Afrikos ir Azijos šalyse, nurodė, kad nesugebėjimas užtikrinti
korupcijos prevencijos, išaiškinti jos atvejų ir taikyti sankcijas
yra vienas iš veiksnių, susijusių su Europos skolų krize.
Savo pirmojoje ataskaitoje apie Vakarų Europos regioną „Transparency International“ dažnai mini šias keturias valstybes ir
nurodo: „Šios Europos šalys, kurios pasirodo prasčiausiai pagal
pasaulinius rodiklius, atspindinčius „korupcijos kontrolę“, taip pat
turi didžiausius (biudžeto) deficitus.“
Šioje ataskaitoje pateikiami duomenys apie 25 tirtas valstybes -
23 iš 27 Europos Sąjungos (ES) šalių, išskyrus Austriją, Kiprą,
Liuksemburgą ir Maltą, taip pat pat Norvegiją ir Šveicariją.
„Transparency International“ nurodė jog 19 šalių niekaip
nereguliuojamas lobizmas ir tik dešimtyje draudžiama anoniminė
parama politinėms partijoms.
„Visoje Europoje daugelis institucijų, atsakingų už
demokratiją ir įgalinančių šalį stabdyti korupciją, yra
silpnesnės negu dažnai manoma“, - sakė „Transparency International“
vadovas Cobusas de Swardtas.
Organizacijos duomenimis, tik dvi šalys užtikrina tinkamą
apsaugą asmenims, pranešantiems apie įtariamus korupcijos atvejus,
o 17 valstybių neturi parlamento narių etikos kodeksų.
Be to, 20 valstybių esama kliūčių žmonėms, norintiems
susipažinti su viešąja informacija, pažymėjo „Transparency
International“.
Tarp geriausiai apsaugotų šalių įvardijamos Danija, Norvegija
ir Švedija, tačiau kai kuriose Centrinės ir Rytų Europos
valstybės pastebėtas aiškus regresas kovoje su korupcija - ypač
Čekijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje - nuo jų įstojimo į ES.