Šią galimybę jiems suteikė vadinamieji antrosios pakopos pensijų fondai.
Apskaičiuota, kad taip kas mėnesį prie „Sodros” mokamos pensijos galima prisidurti maždaug 30 proc. ankstesnio atlyginimo.
Pavyko laimėti lažybas
Savo pavardės nepanorusi atskleisti Aldona pensinį amžių perkopė vos prieš pusmetį. Pati moteris sako, jog prie pensininkės statuso dar neįprato, nes veiklos jai netrūksta: keletą dienų per savaitę prižiūri anūkus, planuoja keliones, lanko įvairius kultūrinius renginius.
Šioms malonioms išlaidoms taupyti nebereikia – tam moteris skiria lėšas, kurias sukaupė antrosios pakopos pensijų fonde.
„Man pavyko sutaupyti, todėl suma, pridėjus ir pensiją iš „Sodros”, išties nemenka.
Nusprendžiau didžiąją dalį sukauptų pinigų skirti kelionėms, į kurias anksčiau ne visada pavykdavo išvykti. Rudenį keliausiu į Italiją, ketinu aplankyti Romą ir Vatikaną”, – planais dalijosi Aldona.
Ji teigia, jog prisidurta prie pensijos suma ne tik suteikė galimybių keliauti ir mėgautis užtarnautu poilsiu, bet ir laimėti lažybas.
Sulaukęs skambučio iš jo lėšas valdančios įmonės pensininkas atsiėmė nemenką sukauptą sumą.
Pasiryžęs kaupti pensijai vyras nedarė to aklai: daug skaitė šia tema, aktyviai domėjosi informacija internete, išklausė specialistų patarimų. „Galutiniu rezultatu esu tikrai patenkintas”, – teigė G.Šavėla.
Beje, lėšas jis nusprendė toliau investuoti kaupdamas jas trečiosios pakopos (papildomo savanoriško kaupimo) pensijų fonduose.
Lietuvoje kiekvienas žmogus gali apsispręsti, kaip bus investuojamos jo papildomos pensijos lėšos. Pavyzdžiui, G. Šavėlai pradėjus papildomai kaupti pensiją, iki jos buvo likę vos keleri metai, todėl jis pasirinko konservatyvesnę investavimo kryptį.
Specialistai teigia, jog geriausias sprendimas yra jauno amžiaus žmonėms investuoti rizikingiau, o artėjant pensiniam amžiui sukauptas lėšas perkelti į konservatyvųjį fondą ir taip apsaugoti sukauptą turtą nuo svyravimų rinkose.
Konservatyvių fondų grąža buvo teigiama bet kuriais metais. Natūralu, kad akcijų dalies turinčių fondų grąža labiau svyravo, ir jie rekomenduojami jaunesniems žmonėms, kurie gali palaukti, kol fondų vertė, pasikeitus ekonomikos ciklams, grįš į pirminę padėtį.
Vidualdas Valeika – dar vienas Lietuvos gyventojas, kuris jau gali naudotis solidžia suma, kuri siekia kelias dešimtis tūkstančių litų. Pats V. Valeika tokius rezultatus vertina teigiamai.
Tačiau jam nerimą kelia tai, jog valstybė dažnai keičia savo požiūrį šiuo klausimu: žadėjusi atkurti sumažintas įmokas į pensijų fondus to nepadarė. Anot V. Valeikos, tokie sprendimai neleidžia žmonėms ramiai kaupti.
Ne lošimas kortomis
Vidutiniai pensijų fondų rezultatai, priešingai nei permainingi valdžios sprendimai, iš tiesų skatina pasitikėjimą. Visos šalyje papildomai pensijai kaupiamos lėšos per metus vidutiniškai padidėja 4,6 proc.
Tai vyko ir tuomet, kai tiek pasaulis, tiek mūsų šalis išgyveno du sunkmečius, o Lietuvoje infliacija siekė 3,9 proc.
„Svarbiausia pabrėžti, jog investavimas – ilgalaikis dalykas. Nereikėtų tikėtis, kad visas oriai senatvei skirtas lėšas sukaupsite, pavyzdžiui, per mėnesį ar metus.
Natūralu – kuo ilgiau kaupiama, tuo daugiau galima sukaupti. Žinoma, darant tai apgalvotai ir atsakingai”, – tvirtina Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas.
Š.Ruzgys atkreipia dėmesį, kad tiek „Sodros”, tiek papildomai investuojant kaupiama pensija viena kitai netrukdo, atvirkščiai – papildo. Tiesiog kuo daugiau žmogus sukaupia papildomai, tuo sotesnę senatvę užsitikrina.
Keleriais metais jaunesnė Aldonos sesuo abejojo pensijų fondų nauda ir pati nusprendė juose nekaupti.
Tuomet moterys susilažino, ar išėjusi į pensiją Aldona tikrai bus „prisiauginusi” papildomą pensijos dalį, ar viltys nepasiteisins.
Lietuvoje atsiradus galimybei pensiją kaupti papildomai, pasigirdo įvairių nuomonių. Ko gero, daugiausia kalbų pakurstė tai, jog į pensijų fondus pervedamos lėšos yra investuojamos.
Vakarų pasaulyje kaupti pensijai investuojant – ne naujiena. Tačiau palyginti neseniai laisva tapusios Lietuvos gyventojų patirtis šiuo klausimu buvo menka.
Vis dėlto Aldona nusprendė kliautis ne jausmais, o protu. „Aš visą gyvenimą stengiausi neklausyti kitų pamokymų, o sprendimus priimti logiškai įvertinusi visus „už” ir „prieš”.
Specialistai man paaiškino, jog mano pinigai bus valdomi protingai, visada galėsiu sužinoti, kaip papildoma pensija „auga” mano asmeninėje sąskaitoje.
Taip ir buvo. O dabar galiu tik džiaugtis, kad teisingai pasirinkau. Žinoma, ir lažybas laimėjau”, – juokdamasi pridūrė moteris.
Turtas nuolat auga
Tai, kad lėšų investavimas pensijų fonduose pagrįstas ne būrimu iš kavos tirščių, įsitikino ir neseniai pensinio amžiaus sulaukęs vilnietis Gendrikas Šavėla.