78 proc. šią savaitę visuomeninės televizijos ARD užsakymu
apklaustų vokiečių sutinka su teiginiu, kad „blogiausias euro ir
valstybės skolų krizės etapas dar laukia“.
56 proc. apklaustųjų sakė, kad „nerimauja dėl savo santaupų“,
o maždaug tiek pat (53 proc.) teigė, kad ši suirutė, turint
omenyje ilgalaikę perspektyvą, „tam tikru mastu“ smogs jų
asmeninėms pajamoms ar turtui.
Maždaug ketvirtadalis - 27 proc. - apklaustųjų sakė, kad tas poveikis bus stiprus, ir tik 16 proc. mano, kad jokio poveikio nebus.
55 proc. respondentų galvoja, kad „Vokietijos vyriausybė būtų
geriau padariusi, jeigu būtų palikusi vokišką markę“, o ne
įvedusi eurą.
Tačiau 70 proc. apklausos dalyvių sakė, kad „euras atlaikys
dabartinę krizę ir po kelerių metų vis dar egzistuos“.
Nusivylimas skolose paskendusia Graikija tebėra didelis - net 83
proc. apklaustųjų sakė, kad Atėnai turėtų pasitraukti iš euro
zonos, jeigu neįgyvendins finansinės pagalbos sąlygų.