Valstybės parama – nepatraukli
Atrodo, kad kelias daugiabučių atnaujinimui liko tik vienas – naudotis valstybės parama. Tai gali daryti tie namai, kurie negalėjo arba nespėjo įšokti į europinį renovacijos traukinį.
Tačiau šiuo metu valstybės teikiama parama žmonėms nėra patraukli, mat kompensuojama tik 30 proc. namo išorės atnaujinimo ir sandarinimo darbų.
Matematika – nesudėtinga. Vidutiniškai vieno namo atnaujinimas kainuoja apie nuo 700 tūkst. litų iki milijono. Tik 30 proc. darbų dengia valstybė. Likusi suma – gyventojams.
Vadinasi, vienam butui priklausomai nuo namo dydžio už šiuos darbus kas mėnesį tektų mokėti nuo 200 iki 700 litų. Ir taip – 15 ar 20 metų. Nemažos išlaidos vienos šeimos biudžetui. Be to, žiemą dar prisideda mokestis už šildymą. Nors jis po renovacijos mažesnis, tačiau kartu su banko paskola sudaro nemažą sumą.
Gera žinia socialiai remtinoms šeimoms: naudojantis valstybės parama, o likusiai daliai paėmus banko paskolą, valstybė, atsižvelgdama į šeimos pajamas, ją gali kompensuoti. Lygiai taip pat, kaip kompensuojamas mokestis už šildymą ar karštą vandenį.
Atnaujinant namus yra ir dar vienas kelias: laukti. Mat gali būti, kad po rinkimų pasikeis situacija ir valstybė finansuos didesnį procentą darbų vertės.
Pasiskolinti lengva, besiskolinančių mažai
Pasak „Swedbank” skolinimo smulkiam verslui skyriaus projektų vadovės Editos Rimokaitytės, bankas finansuoja daugiabučių namų atnaujinimą - tokias paskolas gali gauti tiek bendrijos, tiek daugiabučių administratoriai.
Tiesa, finansuojamas ne visas daugiabučių modernizavimas – paskolos skiriamos tik tiems namams, kurie dalyvauja valstybinėje daugiabučių atnaujinimo programoje. Kitaip tariant, jei iš banko norėsite pasiskolinti milijoną litų tam, kad statybose dirbantis kaimynas su savo kompanija renovuotų namą, nieko nebus.
Imant paskolą daugiabučių atnaujinimui, kiekvienam gyventojui eiti į banką nereikia, nėra vertinamos ir kiekvienos šeimos gaunamos pajamos.
„Kredito sutartyje nurodomas kiekvienas buto savininkas, kuriam teikiamas kreditas, ir šiam butui tenkanti kredito dalis. Vienam daugiabučiam namui skiriama kredito suma priklauso nuo namo dydžio, jo būklės ir planuojamų įgyvendinti darbų“, - sakė E. Rimokaitytė.
Tiesa, kad šiuo metu valstybės teikiama parama nėra itin patraukli, byloja ir skaičiai: šiemet „Swedbank“ pasirašė keturias kredito sutartis, dar dėl 30 namų priimtas teigiamas sprendimas.
Kreditas daugiabučių atnaujinimui teikiamas su fiksuotomis trijų procentų palūkanomis. Paskolą namas gali gauti maksimaliam 20 metų laikotarpiui.
„Norint, kad banko sprendimas būtų teigiamas, gyventojai pirmiausia turi nuspręsti įgyvendinti namo atnaujinimo projektą ir tada imti kreditą iš banko. Visi šie sprendimai privalo būti priimti ne
mažesne nei 50 proc. plius vienas balsų dauguma“, - aiškino bankininkė.
Renovacija – tarsi misija į kosmosą
Tačiau tie, kurie ketina atnaujinti daugiabučius, į pigiausią traukinį jau pavėlavo. Pasak jonaviškės Nijolės Petrylienės, Chemikų gatvės 92-ojo namo pirmininkės, imtis renovacijos darbų reikėjo kur kas anksčiau.
„Mes daugiabutį atnaujinome tada, kai valstybė tam skyrė 50 procentų. Tai buvo prieš kelerius metus. Tačiau dabar ši programa jau pasibaigusi. Džiaugiuosi, kad pasinaudojame tokia galimybe. Be to, tada valstybė finansavo ne tik namo išorės, tačiau ir visus kitus darbus“, - sakė moteris.
Kodėl tokia parama intensyviau nepasinaudojo kiti namai, belieka tik spėlioti. Renovacija tąsyk atrodė lyg misija į kosmosą, daugelis abejojo jos nauda ir nenorėjo papildomų išlaidų.
N. Petrylienė buvo pirmoji, Jonavoje prakalbusi apie renovacijos naudą. Tiesa, moteris nedirba jokioje ministerijoje, nėra savivaldybės valdininkė ir neturi viską išmanančio sutuoktinio statybininko.
Vienintelis, kas šią jonaviškę išskyrė iš kitų – įžvalga ir sugebėjimas įvertinti, jog šildymo
kainos dar augs, o tuo metu valstybės siūloma parama buvo patraukli.
Patys reguliuoja šildymą
Apsispręsti padėjo didelės šildymo sąskaitos. N. Petrylienė ėmė raginti kaimynus ir aiškinti, kad namą galima modernizuoti. Informaciją apie tai moteris rinkosi po kruopelę – skambindama įvairiems valdininkams ir specialistams.
„Tiek aš, tiek kiti namo gyventojai supratome, kad tai – vienintelis būdas sumažinti šildymo išlaidas.
Renovacija man buvo naujas dalykas. Skambinau, klausiau, domėjausi, aiškinausi. Dabar šiuos reikalus išmanau. Visko buvo. Teko net pačiai ant žemės gulėti ir su gulsčiuku statybininkų darbą tikrinti. Tačiau mūsų namas dabar sutvarkytas gerai“, - sakė pašnekovė.
Būsto renovacijai bendrija ėmė banko paskolą – 119 tūkst. litų. Dalį pinigų jie sumokėjo iš karto, patys surinkę pradinį įnašą. Todėl dabar vienam butui tenkanti paskolos dalis sudaro vos 130 litų per mėnesį. Paskolą bendrija ėmė 15 metų, bet dalis gyventojų su banku jau atsiskaitę visiškai.
Chemikų gatvės 92 namo gyventojai butuose patys reguliuoja šildymą: kiek nori, tiek ir šildosi. Mažas pajamas gaunantiems žmonėms banko įmokas iki šiol šildymo sezono metu padengia valstybė.
Pigiausia – nebūtinai geriausia
Anot N. Petrylienės, žmonės per mažai rūpinasi savo būstu: net jei renovacija atliekama už europinius pinigus, gyventojai turėtų domėtis, kokios medžiagos naudojamos, tikrinti statybininkų darbą.
„Manau, neteisinga, kai konkursus šiems darbams laimi įmonės, pasiūliusios mažiausią kainą. Mažiausia kaina nebūtinai garantuoja kokybiškas paslaugas. Ar nenutiks taip, kad naujai renovuotų namų sienos netrukus ims byrėti?
Todėl mes išsirinkome antrosios vietos laimėtoją. Namas renovuotas jau daugiau nei penkeri metai – viskas puiku, sienos netrupa“, - aiškino jonaviškė.
Siūlo domėtis valstybės parama
Tačiau ar daugiabutis ryžtųsi namą renuovuoti, kai valstybė kompensuoja tik 30 proc. išlaidų? Greičiausiai ne.
Jonavos savivaldybės investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Lineta Jakimavičienė sako, jog besidomintiems namų renovacija reiktų atkreipti dėmesį į valstybės teikiamos paramos pakeitimus, kurie galbūt vėliau bus. Mat kol kas ši programa žmonėms neatrodo patraukli.
„Kol kas sąlygos yra tokios, kokios yra, tačiau gali būti, kad jos keisis, valstybė labiau rems šiuos projektus“, - sakė valdininkė.
Anot L. Jakimavičienės, valstybė nuo namų renovacijos niekur nepaspruks: kiaurus namus sutvarkyti anksčiau ar vėliau teks.
Namo sienos nekvėpuoja?
Šiuo metu Jonavoje atnaujinami namai naudojantis kita programa - Europos Sąjungos parama. Tokią paramą gavo ne visos šalies savivaldybės, o tik tos, kurios pripažintos probleminėmis. Jonava – viena iš tokių.
Už ES pinigus iš viso bus atnaujinta 40 daugiabučių. Ši finansavimo sistema – itin patraukli, nes gyventojams reikia mokėti tik 15 proc. nuo atliktų darbų vertės.
Kokius namus atnaujinti, sprendė savivaldybės valdininkai, įvertinę bendrą miesto vaizdą, taip pat po renovacijos sparnu buvo priimti tie namai, kurie yra labiausiai prakiurę ir sunaudoja daugiausia šilumos.
Tačiau net ir toks pasiūlymas suviliojo ne visus: kelių daugiabučių gyventojai paslaugų atsisakė. Motyvai – patys įvairiausi. Neva renovuojant namą „nebekvėpuoja“ sienos ir tai kenksminga namui, per mažos gyventojų pajamos, o seni žmonės renovacijos nenori, nes iškeliaus Anapilin.
Taupyti reiktų anksčiau
Bene didžiausias už europinius pinigus vykdomos renovacijos minusas, žmonių nuomone, tai, kad jie patys turi mokėti už darbus. Kitaip tariant, tada daugiabučių savininkai moka nebe bankui, o į specialią savivaldybės sąskaitą. Šis mokestis, skirtingai nuo banko paskolos renovacijai, nėra kompensuojamas.
Nesvarbu, ar tai – pasiturinti, ar socialiai remtina šeima, už renovaciją jiems reikia mokėti vienodai. Tiesa, sumos nėra labai didelės. Vienam butui tenkanti dalis sudaro 150-200 litus. Šiuos pinigus žmonės turi sumokėti ne per 15 ar 20 metų, o per 2-3 metus.
Pradėti juos kaupti gyventojai gali net anksčiau, vos tik paaiškėjus, kad jų namas bus renovuojamas. Tada per mėnesį mokama suma dar sumažės. Protingai išskirsčius įmokas, jas galima išsidėlioti
taip, kad vienam butui tenkanti dalis sudarytų kur kas mažesnę sumą.
Ketina perduoti antstoliams
Labiausiai renovacijos purtosi socialiai remtinos šeimos. Mat joms nelabai rūpi, kiek kainuoja šildymas: tokie žmonės žūtbūt stengiasi gauti valstybės kompensaciją už šildymą ir dėl namo atnaujinimo sau galvos nekvaršina. Tai, kad daug iš savos, o ne valdiškos kišenės moka jų kaimynai, šiems dažniausiai būna nė motais.
Dešimtyje Jonavos namų pernai metų pabaigoje jau baigti visi atnaujinimo darbai. Tačiau balandžio mėnesio duomenimis, dešimties namų gyventojai savivaldybei liko skolingi daugiau nei 230 tūkst. litų, nors mokėjimo terminai baigėsi jau gruodžio mėnesį.
Jei žmonės geranoriškai negrąžins skolų ir nereaguos į įspėjimus, rajono savivaldybė juos perduos antstoliams.