Toks ES transporto komisaras Siimo Kallo sutikimas
gautas derantis dėl naujo 50 mlrd. eurų (172,64 mlrd. litų) Europos
Sąjungos infrastruktūros tinklų fondo steigimo, pranešė
Susisiekimo ministerija.
Ministerijos teigimu, jungtis, kuri būtų finansuojama naujojo
fondo lėšomis, sustiprintų Baltijos–Adrijos koridoriaus galimybes
ir leistų tolygiau paskirstyti transporto ir logistikos paslaugas
pagrindinėse transeuropinio transporto tinklo TEN-T arterijose.
Numatoma, kad „Rail Baltica“ geležinkelio linija priklausys dviem
tarptautiniams transporto koridoriams: Baltijos šalys-Adrijos jūros
regionas bei Kaunas-Roterdamas.
Anot Susisiekimo ministerijos, derybose į naujojo fondo projektų
sąrašą pavyko įtraukti visą Rytų-Vakarų geležinkelių
transporto koridoriaus infrastruktūrą - Klaipėdos uostą,
svarbiausias pasienio kelių infrastruktūros sekcijas, ypač „Via
Baltica“ koridoriuje.
Susisiekimo viceministro Rimvydo Vaštako teigimu, naujasis ES
infrastruktūros tinklų fondas Lietuvai suteiks galimybių finansuoti
ir kitus stambius transporto projektus. Fondą ketvirtadienį sutarė
įkurti ES šalių transporto ministrai, iš pradinio 50 mlrd. eurų
fondo biudžeto 2014–2020 metais 31,7 mlrd. eurų (109 mlrd. litų)
numatyti transporto sektoriui.
ES šalys iš Europos infrastruktūros tinklų fondo gaus parama,
kuri sieks nuo 10 iki 85 proc. viso projekto vertės. Galutinis šio
fondo biudžetas, kuris pagal pradinį Europos Komisijos pasiūlymą
siekia 50 mlrd. eurų, priklausys nuo derybų dėl naujo finansinio
laikotarpio 2014–2020 metais.
„Rail Baltica“ yra viena iš strateginių Baltijos šalių
transporto jungčių, pagal naujausius planus tikimasi, kad europinė
vėžė nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Kauno turės būti
nutiesta iki 2013 metų pabaigos.
Bendras „Rail Baltica“ trasos ilgis Lietuvoje - 335 kilometrų,
geležinkelis sujungtų Lenkiją, Baltijos šalis ir Suomiją.
Numatoma bendra projekto vertė Lietuvoje - apie 1,9 mlrd. litų, o
atkarpos nuo Lenkijos sienos iki Kauno - apie 850 mln. litų.