Vilniuje per pirmus keturis šių metų mėnesius buvo parduoti 194 nauji butai – kone po 50 butų per mėnesį. Pusė jų yra vidutinės ir aukštos klasės. Sostinėje yra apie 1500 jau pastatytų, bet dar neparduotų butų, o nekilnojamojo turto ekspertai prognozuoja, kad šiemet jų iškils daugiau, nei bus pirkėjų.
Nekilnojamojo turto plėtotojai nebesivaržo dėl mažesnės kainos. Greičiau atvirkščiai, jie linkę išleisti daugiau pinigų ir investuoja į brangesnes medžiagas, architektūrą, aplinką, kad kiekvienam pirkėjui, net ir įsigyjančiam vidutinį būstą, leistų apsigyventi ekologiškame, itin taupiame, su veja ant stogo daugiabutyje.
Pirmasis daugiabutis apželdintu stogu jau suprojektuotas. Studijos „Arches” projektas laimėjo daugiabučių komplekso Šnipiškėse konkurse.
„Tai jau ne pirmas mūsų bandymas Lietuvoje užsakovams įsiūlyti pastato žaliu stogu idėją. Tačiau atrodo, kad pirmą kartą šią idėją pavyks įgyvendinti”, – sakė studijos „Arches” architektas Arūnas Liola.
Anot projekto vadovo Edgaro Neniškio, pasaulyje yra daugybė pažaliavusių daugiabučių ir jie jau nekelia nuostabos, o Lietuvoje tai dar nepažįstama idėja.
„Apželdintas namo stogas nėra vien deklaracija, idėja dėl grožio. Tai naudingas architektūrinis sprendimas, padedantis sukurti žalią erdvę kieme. Žalias šlaitas tarsi susilieja su žaliomis kalvomis tolumoje ir vizualiai išplečia kiemo erdvę.
Unikalus sprendimas prideda vertės visiems kvartalo būstams, nes projektas tampa išskirtinis: gali sakyti – gyvenu „Žalio kalno kieme”, - sakė E. Neniškis.
„Žalio kalno kiemas” – tai 0,84 ha sklype projektuojamas gyvenamasis kompleksas, prisijaukinęs istorinę Šnipiškių medinę architektūrą, kamerines erdves ir kalvotus Vilniaus siluetus.
Anot E.Neniškio, taip pavyko sukurti vertingesnę aplinką visiems komplekso būstams, mat gyventojai žvelgs ne į kaimynų langus, o matys žalumą. Be to, architektai pasistengė išsaugoti sklype esančius medžius ir sukurti nedidelį viešąjį skverą.
„Vokietijoje kiekvienas medis sklypo kainą padidina 10 tūkstančių eurų. Tai didelė vertybė”, – pridūrė E.Neniškis.
Anot E.Neniškio, šiuo metu architektai mėgaujasi kurdami daugiabučius.
Užsakovai niekur neskuba ir patys prašo racionalių, būsto vertę didinančių sprendimų.
Keičiasi ir supratimas
Iki krizės daugiabučiai buvo tiesiog štampuojami – svarbiausia kuo greičiau ir kuo daugiau ploto, o apie aplinką, vertę niekas negalvojo.
„Žmonių mentalitetas keičiasi. Gyventojai nebemąsto primityviai, jie pradeda suvokti, kas yra vertybės. Svarbu ne tik įsigyti būstą, vertybė yra ir vieta, aplinka, kokybė”, – aiškino „MG Valdos” direktorė Sigita Survilaitė-Mekionienė.
Anot jos, iki krizės žmonės daugiau laiko praleisdavo svarstydami, kokį drabužį pasirinkti, o butą pirkdavo kone aklai, nors tai, ko gero, brangiausias jų gyvenimo pirkinys.
Bendrovė sostinės Antakalnio rajone buvusios Lietuvos kino studijos vietoje stato „Antakalnio terasų” kvartalą. Kvartalui projektuoti taip pat buvo surengtas architektų konkursas. Nugalėjo Algirdo Kaušpėdo „Jungtinės pajėgos”.
„Čia sklypo reljefas gana sudėtingas. Galėjome buldozeriais išlyginti aikštelę, statybininkai būtų daug atidavę, kad vidury sklypo neliktų medžių. Bet norėjome, jog namą suptų kuo natūralesnė aplinka, nes pirkėjai tai vertina. Padarėme viską, kad išsaugotume medžius, reljefą. Užtat gyventojai dabar galės jais grožėtis pro savo langus”, – sakė S.Survilaitė-Mekionienė.
Tarp kvartalo korpusų jau įrengtas uždaras kiemas su terasomis, sodais. Netgi planuojama pasodinti 4 ar 5 metrų aukščio eglę, kurią būtų galima papuošti žiemą.
Želdynams laistyti bus naudojamas į specialius rezervuarus surenkamas lietaus vanduo. Tai pirmas daugiabučio projektas, kuriame bus panaudojamas lietaus vanduo. Be to, statytojai pabrėžia, kad namui naudojamos ekologiškos, natūralios, nealergizuojančios statybos ir apdailos medžiagos.
Požeminėje aikštelėje įrengta daugiau vietų nei yra butų, užtat po langais nestovės nė vieno automobilio. Čia kiekvienam butui yra skirta ir po sandėliuką, į kurį tilps bent dviratis, kitų daiktų.
Nugriautų Lietuvos kino studijos pastatų liekanos taip pat neiškeliavo į sąvartyną. Jos buvo susmulkintos ir šis gruntas taps pagrindu kvartalo gatvėms.
Įrengė saulės kolektorius
Buvo svarstoma ir galimybė ant stogų įrengti saulės kolektorius šilumai ruošti, bet esą tam būtų reikėję derinti projektus su savivaldybės šilumos tiekėjais, mat šiame rajone numatytas šildymo būdas – centrinis.
„Tačiau apie energijos taupymą galvojome – namo energinio efektyvumo klasė B.
Be to, energijos reikia ne tik būstui šildyti, bet ir vėdinti. Dėl to į pietų pusę orientuotų butų langai aptraukti specialia plėvele, kuri tam tikru kampu praleidžia saulės šviesą, bet atspindi šilumą. Todėl karštą vasarą butai neprikais ir mažiau energijos reikės kondicionieriams”, – aiškino S.Survilaitė-Mekionienė.
Pirkėjų reikalavimai – aukšti
Bendrovė „Eika” Santariškėse pastatytame mažaaukščiame kotedžų ir butų komplekse „Mėta” pritaikė technologijas, kurios labiau įprastos individualiuose namuose nei butuose.
Šildomos grindys, rekuperatoriai, nuolat į patalpas tiekiantys lauko orą, kuris sušildomas iš patalpų pašalinamu oru, ir netgi saulės kolektoriai ant stogo karštam vandeniui ruošti.
„Apskaičiavome, kad trečdalis namui reikalingos šilumos buvo pagaminta naudojant saulės energiją. Galiu pasakyti, kad diegti šias technologijas mums kainuoja. Iš dalies investuojame į jas patys ir investicijų neperkeliame ant pirkėjų pečių.
Tačiau turime galimybę išbandyti ir pritaikyti technologijas tikėdamiesi, kad ateityje valstybė subsiduos energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių.
Be to, žiūrime į ateitį – šildymas mieste brangsta, o mūsų gyventojai to beveik nejaučia. Jie papasakos tai savo draugams, o iš lūpų į lūpas sklindanti informacija – puiki reklama”, – aiškino „Eikos” plėtros vadovas Domas Dargis.
Anot jo, praėjusiais metais Lietuvos bankui priėmus atsakingo skolinimo taisykles, bankuose labai sugriežtėjo paskolų sąlygos ir sumažėjo žmonių, pajėgių gauti kreditą. Nekilnojamojo turto statytojai tai ypač pajuto ekonominės klasės būstų segmente.
„Pirkėjai daug atsargiau, daug ilgiau renkasi būstą ir kelia daug aukštesnius reikalavimus”, – paaiškino D.Dargis.
Vis dar populiariausi – ekonominės ir vidutinės klasės būstai
„Ober Haus” duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį sostinėje baigti statyti 6 daugiabučiai namai (5 skirtingi projektai), kuriuose yra 250 butų. Kaune ir Klaipėdoje tuo pat laikotarpiu buvo baigta statyti tik po vieną daugiabutį.
Iki 2012 m. pabaigos Vilniuje planuojama baigti dar 20 daugiabučių namų statybas ir rinkai pasiūlyti 1350 naujų butų. Sėkmingai įgyvendinus visus šiuos projektus sostinėje iš viso šiais metais bus pastatyta du kartus daugiau butų nei 2011 m.
Kituose Lietuvos didmiesčiuose tokio pasiūlos augimo nesitikima, nes naujų statybų apimtis planuojama kur kas mažesnė.
Šiuo metu daugiausia statoma ir paklausiausi išlieka ekonominės ir vidutinės klasės butai gyvenamuosiuose miestų rajonuose.
Vilniuje naujos statybos butai su daline apdaila gyvenamuosiuose rajonuose siūlomi už 2900–5500 Lt/kv. m, Klaipėdoje – nuo 2900 iki 4500 Lt/kv. m, Kaune – nuo 2800 iki 4500 Lt/kv. m, o Šiauliuose ir Panevėžyje tokių butų pardavimo kaina svyruoja nuo 2100 iki 2800 Lt/kv. m.
Žvelgiant į naujos statybos butų rinkos perspektyvas Vilniuje, galima teigti, kad naujų statybų sparta pradeda viršyti paklausos augimo tempą.
Todėl augančią plėtotojų tarpusavio konkurenciją gali atsverti nebent dviženkliai sandorių skaičiaus augimo tempai.
Jei potencialių pirkėjų skaičius išliks stabilus arba augimas bus tik simbolinis, labai tikėtina, kad šių metų pabaigoje neparduotų butų sostinėje vėl gali daugėti. Matydami tokią situaciją plėtotojai ir jų finansuotojai galbūt pristabdytų naujų projektų pradžią ir naujos statybos vėl aprimtų.