Dėl ERP nevykdomų įsipareigojimų problemų patyrė Finansų ministerija, Muitinės departamentas, „Sodra”, Valstybinė ligonių kasa ir Lietuvos paštas. Jų kompiuterinės sistemos faktiškai liko be priežiūros.
Nors bemaž visos minėtos institucijos tvirtina tiesioginių nuostolių nepatyrusios, vis dėlto pripažįstama, kad nežinia ką reikės daryti, jeigu ERP įdiegtos brangiai kainavusios sistemos staiga imtų strigti.
Savininkai įsivėlė į ginčus
Iš plačių užmojų turėjusios bendrovės, į savo reklamines akcijas sugebėdavusios prisivilioti net aukščiausius šalies pareigūnus, nerimo signalai ėmė sklisti jau pernai rudenį, kai susipyko ERP savininkai – Markas Zbarskis ir Germanas Rudekas.
M.Zbarskio tvirtinimu, verslo partneris jį ėmęs spausti pigiai parduoti savo turimas akcijas. Nesutikus to daryti, G.Rudekas jį bandęs išstumti iš direktoriaus kėdės, o vasario pradžioje kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos ERP iškėlimo.
Bankrotas tada nebuvo paskelbtas, bet savininkų ginčas parklupdė perspektyvia laikytą įmonę.
„Nors bankrotui nebuvo jokių prielaidų, įsisiūbavusi kova smarkiai pakenkė įmonei, sušlubavo klientų pasitikėjimas, ir jau dabar aš buvau priverstas kreiptis į teismą dėl bankroto”, – kalbėjo ERP vadovas.
Tačiau M.Zbarskis neigė, kad slapstosi nuo klientų. Jis tikino, kad visas valdžios įstaigas, kurioms ERP diegė kompiuterines sistemas, informavo, jog negalės toliau teikti paslaugų, ir ieško būdų, kaip apsaugoti jas nuo galimų problemų.
Verslininkas taip pat tvirtino, kad nė viena institucija dėl ERP nesėkmių esą nepatyrė finansinių nuostolių.
Nuostolių tikisi išvengti
Ant bankroto slenksčio atsidūrusios bendrovės raštą apie nutraukiamas paslaugas gavo ir „Sodra”, kuriai ERP teikė Verslo valdymo sistemos (SAP) techninės priežiūros ir Finansų valdymo sistemos priežiūros bei plėtros paslaugas.
„Sistema veikia sklandžiai, tačiau priežiūra reikalinga, todėl bus skelbiami konkursai, kurių metu bus išrinkti nauji paslaugų teikėjai”, – „Lietuvos rytui” pranešė „Sodros” atstovai ir pabrėžė, kad dėl nutrūkusio bendradarbiavimo su ERP fondas jokių nuostolių nepatyrė.
Nuostolių tikisi išvengti ir Finansų ministerija. Su ERP ji buvo sudariusi Viešojo sektoriaus apskaitos ir ataskaitų konsolidavimo informacinės sistemos kūrimo, diegimo ir priežiūros paslaugų teikimo sutartį.
Jos vertė siekia apie 6,8 mln. litų, bet, anot ministerijos atstovų, visi darbai jau baigti, buvo vykdomas tiktai sistemos palaikymas.
Ministerija su ERP buvo sudariusi ir daugiau sutarčių, bet atsiskaitydavo tik už jau suteiktas paslaugas. Be to, galimus nuostolius padengtų draudimas.
Ieškos naujų specialistų
Tris sutartis su bankrutuojančia įmone sudariusiam Muitinės departamentui buvo kilę sunkumų rasti jos savininkus, todėl nerimauta dėl brangiai atsiėjusių sistemų likimo.
„Bet kol kas departamento veikla nesutriko ir tikimės, kad tai nenutiks”, – „Lietuvos rytui” sakė departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Jonas Miškinis.
Pareigūno tvirtinimu, dėl ERP pasitraukimo apčiuopiamų finansinių nuostolių departamentas bent kol kas nepatyrė: „Visi trys projektai ėjo į pabaigą arba buvo baigti. Nuostoliai ir rizika tik tokie, kad teks spartinti pirkimus.
Dabar sistemos yra likusios be priežiūros. Jeigu jos įstrigtų, mūsų klientai galėtų patirti nepatogumų.”
Muitinės departamentas turi savo informacinių sistemų centrą, kurio specialistai bandytų šalinti galimus sistemų gedimus ar trikdžius, tačiau, anot direktoriaus pavaduotojo, šių pajėgų gali neužtekti.
Siūlo rūpintis valstybei
J.Miškinis mano, jog skelbiant naujus viešuosius pirkimus Muitinės departamentui teks įvertinti situaciją, į kurią jis pateko dėl ERP nevykdomų įsipareigojimų.
„Reikėtų pagalvoti ir apie papildomus saugiklius. Bet, aišku, didesnės garantijos gali padidinti ir paslaugų kainą”, – svarstė pareigūnas.
Istorija su ERP departamento direktoriaus pavaduotoją paskatino prabilti ir apie tai, kad valstybės institucijos galėtų rimčiau panagrinėti galimybę informacinių sistemų priežiūros paslaugas pirkti centralizuotai.
„Galbūt viršysiu savo kompetenciją, bet kaip pilietis manau, kad valstybinių įstaigų kompiuterinių sistemų priežiūra galėtų rūpintis kokia nors valstybės įsteigta įmonė”, – kalbėjo J.Miškinis. (LR)
Lydėjo sėkmė
* Informacinių technologijų versle ERP buvo laikoma viena lyderių.
* Pernai ERP buvo patekusi tarp 10 Lietuvos bendrovių, pretenduojančių į Europos verslo apdovanojimus („European Business Awards”), o 2009-aisiais kartu su „Omnitel” ir HNIT-Baltic” susižėrė daugiausia laurų socialiai atsakingų įmonių konkurse.
* Prieš 2011 metais Lietuvoje vykusį Europos vyrų krepšinio čempionatą M.Zbarskio vadovaujamos ERP padalinys plačiai pristatė mobiliųjų atsiskaitymų prekybos vietose technologiją „Mokipay”.
* Šia naujove žavėjosi net premjeras A.Kubilius, tačiau ji kol kas neišpopuliarėjo.
* M.Zbarskis siekė gauti ir Lietuvos banko licenciją dirbti su elektroniniais pinigais, bet dabar šiuos projektus kol kas atidėjęs.
* „Kol kas mano pagrindinis rūpestis – apsaugoti klientų ir kreditorių interesus, taip pat kuo greičiau ir kokybiškiau atlikti visas bankroto procedūras”, – „Lietuvos rytui” sakė verslininkas.