Pro gamyklos vartus zuja šiukšliavežiai. Įsukę į angarą, miestiečių atliekas jie verčia į baseiną primenančią duobę. Iš ten šiukšlės keliauja į milžinišką krosnį, o šios darbas – šilumos ir elektros gamyba.
Nosį kiek riečia tik atsidūrus šalia atliekų duobės. Kitur nejusti jokio kvapo.
Ryžosi atsisakyti mazuto
Švedai niekada nepriklausė nuo dujų. Tačiau prieš kelis dešimtmečius, panašiai kaip mums šiandien, jų galvos skausmas buvo mazutas. Jį importavo, degino ir taip šildė savo namus. Taip pat degino ir anglis.
Kai mazutas pradėjo smarkiai brangti, švedai ryžosi jo atsisakyti. Kam pirkti kurą svetur, kai jis guli čia pat, išmestas kaip šiukšlė?
Atsisakyti įvežtinio kuro nutarė Švedijos vyriausybė, o dėl to teko uždaryti net kai kurias šalies elektrines.
1970 m. pradėjusi veikti Hiogdaleno elektrinė pirmaisiais metais sudegindavo po 50 tūkstančių tonų šiukšlių. Šiandien – net po 700 tūkstančių tonų, užtat yra viena moderniausių Europoje.
Buities, statybų, pramonės atliekos Švedijos sostinę ne tik šildo, bet ir vėsina. Elektrinė mielai priima jas iš tokių pramonės gigantų kaip „Ikea”.
„Mums šiukšlės nėra tik šiukšlės. Tai – kuras elektrinei, kurio jau ima trūkti”, – sakė Hiogdaleno elektrinę valdančios „Fortum Heat Scandinavia” vyresnysis patarėjas Pieteris Liebseheris.
Šiukšlių verslas nerūpi
Šiandien švedai nepanaudoja tik 1 proc. atliekų. O Lietuvoje perdirbama 10–11 proc. šiukšlių, visa kita patenka į sąvartynus.
„Savivaldybė įpareigoja atliekų surinkėjus šiukšles vežti mums. Mes gaminame šilumą, o visa kita mums nerūpi.
Kiekvienas užsiima tuo, kuo yra stiprus”, – kalbėjo P.Liebseheris, kai „Lietuvos rytas” paklausė, ar kompanija nevaldo ir šiukšlių surinkimo verslo.
Priešingai yra Vilniuje, kur atliekas surenka ir gabena su „Vilniaus energija” susijusi įmonė.
Beje, Stokholmo elektrinės vadovams nelabai rūpi ir atliekų rūšiavimas. Kas patenka, tas ir sudeginama. Svarbiausia, kad miestiečiai atskirtų stiklą ir metalą.
Lankantis atliekų sandėlyje, primenančiame gilų baseiną, neatrodė, kad šiukšles čia kas nors būtų rūšiavęs. Degintojai puikiai supranta, kad tai papildomai kainuotų, o prasmės – nelabai daug.
„Kiek patys gyventojai išrūšiuoja, tiek ir užtenka”, – sakė „Fortum Heat Scandinavia” vyresnysis patarėjas.
Šildymo kainos Stokholme? Kaip ir Vilniuje, sąskaitų dydis priklauso nuo to, kokio senumo name gyveni. Tačiau švedams neatrodo, kad jie permoka už šildymą.
Stokholmo gyventojų apskaičiavimu, 70 kvadratinių metrų buto šildymas sename name per metus kainuoja maždaug 9500 kronų (3600 litų). Kas mėnesį – po 600 litų. Gyvenantys kelerių metų senumo name moka apie 7000 kronų per metus (2600 litų): po 430 litų kas mėnesį.
Tiesa, Švedijoje šildymui taikomas 25 proc. pridėtinės vertės mokesčio, o Lietuvoje – lengvatinis 9 proc. tarifas.
Atliekas tenka importuoti
Skandinavams iš tiesų pradeda trūkti atliekų. „Jų kiekis jau pasiekė ribą. Daugiau šiukšlių nebus, o naujos jėgainės bus statomos”, – kalbėjo P.Liebseheris.
Todėl nieko keista, kad kai kurios kitos Švedijoje esančios atliekų deginimo jėgainės jau šiandien importuoja atliekas iš kitų šalių. Jos būna suspaustos, tad transportuoti nesunku. Pavyzdžiui, kai kurios elektrinės atliekų atsigabeno net iš Italijos.
Šiaurinėje Stokholmo dalyje stovinti Hiogdaleno elektrinė per metus sudegina apie 700 tūkst. tonų atliekų, kurias išmeta sostinės gyventojai.
O visoje Lietuvoje per metus susikaupia apie milijoną tonų atliekų, iš kurių kol kas niekas šilumos negamina.
Hiogdaleno elektrinė Stokholmo gyventojams tiekia ne tik šilumą ir šildo vandenį. Čia gaminama ir elektra. Taip elektrinė užsidirba papildomų pajamų.
Metalo likučius po sudeginimo įmonė dar parduoda su kelininkais susijusioms įmonėms. Už visas atgabentas atliekas elektrinė gauna nemažai pinigų.
Hiogdaleno elektrinė 30 proc. pajamų gauna būtent už šiukšlių deginimą, 47 proc. – už šilumos, 23 proc. – už elektros gamybą.
„Jei ne visos šios pajamos, šiluma Stokholmo gyventojams būtų gerokai brangesnė”, – akcentavo P.Liebseheris. Beje, tokios elektrinės pakaktų visam Vilniaus miestui apšildyti.
Gyventojai nebesiskundžia
Atliekų degintojai tvirtina, kad Švedijoje jau seniai niekas nesipiktina tokiomis elektrinėmis. Mat teršalų išmetimas čia yra griežtai kontroliuojamas, o stovint už elektrinės vartų nejusti jokio kvapo.
Vos pora šimtų metrų nuo atliekų deginimo krosnies veikia valgykla, kurioje pietauja ne tik darbuotojai, bet ir svečiai.
„Tačiau kai buvo statoma elektrinė, nepatenkintų gyventojų, žinoma, buvo”, – neslėpė P.Liebseheris.
Artimiausi gyventojai nuo elektrinės įsikūrę už 600 metrų. Aplink – pramonės rajonas, automobilių kelių estakados. Beje, elektrinė pastatyta šalia upės.
Ar yra daug atliekas deginančių konkurentų? „Fortum Heat” atstovas teigė, kad konkurencija labiau juntama ne tarp šilumos gamintojų, o tarp skirtingų šildymosi būdų.
„Jeigu pasirodys, kad mūsų gaminama šiluma yra brangesnė nei geoterminė, visuomenė rinksis kitą šildymosi būdą. Tad mums tenka labai stengtis, kad pasiūlytume mažiausią kainą”, – dėstė pašnekovas.
Dėl to švedai gamina energiją ne tik iš atliekų, bet ir biomasės, elektrą – iš jūros bangų, o vėsinimui naudoja jūros vandenį.
Stato Klaipėdos dvynį
Stokholme iškils mažiausiai dar dvi atliekų deginimo elektrinės. Viena jų – kitais metais ir bus lygiai tokia pat, kaip ir šiuo metu kylanti Klaipėdoje.
Baltijos šalyse tai bus pirmoji atliekų deginimo jėgainė, kuri per metus sudegins apie 260 tūkstančių tonų atliekų.
„Tikimės, kad Lietuvoje panašų atliekų deginimo lygį kaip Švedijoje pasieksime greičiau, neprireiks 40 metų”, – vylėsi Lietuvos uostamiestyje kylančios atliekų deginimo elektrinės statytojos „Fortum Heat Lietuva” generalinis direktorius Vitalijus Žuta.
Atliekomis ketinama šildyti ir Vilnių bei Kauną, tačiau tai kol kas tik planai.
Laikinojoje sostinėje jėgainė iškils laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, o Vilniuje baigiamos derybos dėl sklypo.
„Fortum Heat Scandinavia” svarsto galimybes statyti atliekų deginimo elektrines Lenkijos mieste Vroclave, Žemutinėje Silezijoje, taip pat Rusijoje – Tiumenėje.
Politikai kainų nelemia
Švedams nekyla klausimų, kas turi valdyti šilumą gaminančias elektrines. Lietuvoje ketinama uždrausti jas nuomoti privačioms kompanijomis, o Švedijoje viskas paprasčiau.
Pavyzdžiui, Hiogdaleno elektrinę per pusę valdo miesto savivaldybė ir „Fortum Heat Scandinavia”. Kaip jiems pavyksta taip sutarti prieš ir po eilinių savivaldos rinkimų?
„Daugelis politikų norėtų, kad šiluma rinkėjams būtų pigesnė. Tie politikai būna ir valdybose.
Tačiau jie negali nustatyti savo kainos”, – „Lietuvos rytui” sakė „Fortum Heat Scandinavia” vyresnysis patarėjas.
Beje, savivaldybė gauna ir dividendų, kurie patenka į miesto biudžetą. O šilumos kainos Švedijoje, kaip ir Lietuvoje, yra reguliuojamos.
Dėl elektrinės Vilniuje – konkurencija
Vilniuje siekius iš šiukšlių gaminti šilumą yra pristačiusios dvi bendrovės – „Fortum Heat Lietuva” ir „Vilniaus energiją” valdanti „Dalkia”.
„Fortum Heat Lietuva” vadovas V.Žuta teigia, kad jau baigiamos derybos dėl sklypo. Jame ir ketinama statyti elektrinę.
Vilniaus meras Artūras Zuokas neseniai pareiškė, kad sostinėje tokia gamykla iškils iki 2016 metų, ji bus statoma už Europos Sąjungos paramos lėšas. Beje, šioje gamykloje būtų deginamas ir dumblas, susikaupęs iš nuotekų.
2010 metais šalia Gariūnų atliekų deginimo gamyklą norėjo statyti prancūzų kompanija „Constructions Industrielles de la Mediterranee” kartu su „Icor” (buvusi „Rubicon”).
Tačiau pasipriešinus Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui ir daliai visuomenės projekto nutarta atsisakyti.