Tačiau nekilnojamojo turto rinkos ekspertai teigia, kad statybų atgimimo ženklai vos pastebimi, juos gali lengvai nuplauti antroji krizės banga.
Tuomet Šnipiškių gyventojai milijonus matys kaip savo ausis, o vilniečiams dešiniajame Neries krante dar ilgai akis badys architektūrinė makalynė: medinės griuvenos ir sovietiniai baibokai šalia dangoraižių.
Dar šių metų kovo mėnesį, kai buvo imtasi griauti du dešimtmečius dūlėjusį pastatą vaiduoklį Konstitucijos prospekte, Vilniaus meras Artūras Zuokas iškilmingai pareiškė, kad grįžta didžiųjų statybų laikai.
Dabar apleistas statinys jau nugriautas, šių metų pabaigoje norvegų bendrovė planuoja pradėti analogų Lietuvoje neturintį, 70 tūkst. kvadratinių metrų ploto verslo centrą „Quadrum“. Jis turėtų tapti lyg ir naujojo, dešiniakrančio Vilniaus statybos atsparos tašku.
A. Zuokas taip pat paskelbė, jog į dešinįjį Neries krantą tikimasi pritraukti apie 500 mln. Lt. investicijų. Dar 100 mln. Lt numato skirti Vilniaus savivaldybė infrastruktūrai vystyti. Jos pagrindu būtų atnaujintos ir ateities miesto kvartalais paverstos Lvovo, Krokuvos bei Kernavės gatvės.
Šnipiškių ateities vaizdai
Dabar Šnipiškės yra kontrastų zona: šalia modernių dangoraižių stūkso nemažai suklypusių medinių namų, kuriuose nėra nei centralizuoto šildymo, nei šiuolaikiškos vandentiekio sistemos.
Sostinės valdžia tikina, kad šios netvarkos po kelerių metų turėtų nelikti.
Vilniaus mero pavaduotojo Romo Adomavičiaus teigimu, sostinės savivaldybė pasirengusi investuoti apie 100 mln. Lt, kad būtų rekonstruotos Lvovo ir Krokuvos gatvės. Čia atsiras pėsčiųjų alėjos, žaliosios erdvės, skverai, planuojamoje naujoje Kernavės g. turėtų atsirasti jaunimui skirtos erdvės, riedučių parkas. Ketinama sutvarkyti ir slėnį prie Baltojo tilto, Kalvarijų gatvę pritaikyti naujajam miesto transportui.
Dešiniajame Neries krante taip pat planuojama dviejų administracinių pastatų statyba Giedraičių ir Krokuvos bei Krokuvos ir Lvovo gatvėse, A klasės biurų kompleksas Konstitucijos prospekte, ketinama išplėsti „Forum Palace“ centrą pastatant naujus korpusus. Numatytas ir viešbučio „Naujasis Vilnius“ bei Centrinės universalinės parduotuvės išplėtimas, „Ibrahim“ administracinio pastato su apartamentais statyba.
Portalas lrytas.lt iš arčiau pažvelgė į naujo sostinės centro dešiniajame krante statybos planus. Ar jie realūs, ar statybų ir nekilnojamojo turto rinka iš tiesų pakilo iš krizės pelenų?
Lvovo gatvėje atsiras viešųjų erdvių
Sostinės savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ vyriausias architektas Mindaugas Pakalnis pripažino, kad įgyvendinti kompiuteriu sukurtas gražias Šnipiškių vizijas nebus lengva.
„Bet kuriuo atveju, telkti investicijas toje vietoje būtina. Pavyzdžiui, didelėje ir judrioje Lvovo gatvėje nėra jokių viešųjų erdvių, rekreacijos zonas. Žinoma, ten yra daug pastatų ir sklypų savininkų, derėtis bus sunku. Bet Lvovo gatvėje, atkarpoje prie Registrų centro, ties Linkmenų gatve turime valstybinės žemės. Šioje vietoje pirmiausia ir bandysime įrengti pėsčiųjų zoną, kavinėms, poilsiui tinkamas erdves“, – kalbėjo M. Pakalnis.
Nekilnojamojo turto agentūros „Oberhaus“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Nerijus Juodelis perspėjo, kad optimizmas turi būti labai atsargus.
„Statybos dabar vyksta tik iš bėdos. Finansinio bumo laikais sklypus įsigiję savininkai dabar nebegali jų parduoti, todėl stato daugiabučius, kad išvengtų nuostolių. Bet nesiimu pranašauti, kas bus po kelerių metų“, – aiškino nekilnojamojo turto (NT) rinkos specialistas.
Už pusę trobos – milijonas litų
Šiomis dienomis Vilniaus savivaldybė skuba rengti Šnipiškių gatvių detaliuosius planus, galbūt jau kitais metais bus tvarkoma infrastruktūra, o verslininkai į dešinįjį krantą galės maišais plukdyti pinigus.
Vieną kitą kapšą tikisi nustverti ir Šnipiškių medinukų gyventojai. Kaip paaiškino Vilniaus savivaldybės Plėtros planavimo skyriaus direktorė Rūta Matonienė, valstybė žemės ir namų iš savininkų neišpirks, tai jau bus pačių verslininkų reikalas.
Savivaldybė tik pasirūpins infrastruktūra, o derėtis su savininkais, pirkti jų namukus, griauti ir statyti naujus turės patys verslininkai.
Štai čia ir svarbiausia kliūtis: jei atsiras verslininkų, ketinančių investuoti ir iš esmės atnaujinti Šnipiškių veidą, jiems teks gerokai pakratyti kišenę. Už dalį lūšnos pakloti milijoną ir daugiau litų.
Į atnaujinimo planus įtrauktos Krokuvos gatvės medinio namo viena savininkių, Stanislava Kovalickaja portalo žurnalistams teigė, kad savo 70 kvadratų butą ji parduotų tik už 1 mln. 200 tūkst. litų. Ir nė lito mažiau!
S. Kovalickajos name yra tik šaltas vanduo, tualetas, kuriuo dalijasi trys šeimos – lauke.
„Užtat aš turiu sklypą, automobilių stovėjimo aikštelę“,– išdidžiai kalbėjo moteris, rodydama į plotą, kuriame, be jos automobilio, dar tilptų motociklas ir du dviračiai.
S. Kovalickaja prisiminė, kad 2007 metais čia ketino statyti daugiabutį vokiečių verslininkai, už namo dalį jai ir kitiems dviem bendraturčiams siūlė po 300 tūkst. litų.
„Nesutikau, sakiau ačiū, man arbatai ir pensijos užtenka“, – šmaikštavo S. Kovalickaja.
Statybų rinkos ateitis miglota
Kita du pasaulinius karus pergyvenusio namo gyventoja, Janina Neverovič buvo kuklesnė. Ji teigė mielai parduotų savo butą už 300 tūkst. Lt, arba mainytų į du butus daugiabutyje. Bet – ne kur nors Pilaitėje, o arčiau centro.
„Iš esmės sutikčiau parduoti savi namo dalį, čia nesaugu, neseniai buvo kilęs gaisras“, – sakė Krokuvos gatvės gyventoja.
Į Šnipiškių atnaujinimo zoną patenka ne vienas toks medinis ir nuo senatvės pavargęs namas, kuriose gyvena po kelias šeimas. Ar iš tiesų jos gali realiai tikėtis praturtėti, brangiai parduoti čia naujas statybas planuojantiems verslininkams?
NT agentūros „Oberhaus“ generalinio direktoriaus N. Juodelio teigimu, dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis tokių vilčių puoselėti nederėtų.
„Kaina labiausiai priklauso nuo to, ar vieta tinkama didelio masto statyboms. Bet savininkai dabar gali gauti geriausiu atveju pusę tos kainos, kokia buvo siūloma ekonomikos pakilimo laikais“, – tvirtino N. Juodelis.
„Vilniaus plano“ vyriausias architektas M. Pakalnis apgailestavo, kad dabartinė mokesčių sistema stabdo plėtrą probleminėse miesto vietose.
„Gyventojai už zaporožietį prašo mersedeso kainos. Bet tada ir mokesčius moka kaip už prabangią nuosavybę. O dabar mokesčiai mokami kaip už lūšną, bet parduodant ji įvertinama aukso kaina. Mums reikėtų sekti Šveicarijos pavyzdžiu, ten už rinkoje aukštai įvertintą nekilnojamąjį turtą reikalaujama mokėti didelius mokesčius. Jei tokia tvarka būtų mūsų šalyje, NT rinka pajudėtų iš sąstingio“, – svarstė M. Pakalnis.
Daugėja neužimtų plotų
Didžiojo verslo centro „Quadrum“ Konstitucijos prospekte projektą įgyvendinti neturėtų būti kliūčių.
„Schage“ bendrovės direktorius Kjetilas T. Hanssenas portalui lrytas.lt sakė, kad darbai juda į priekį: jau parengtas techninis projektas, maždaug rugsėjo mėnesį tikimasi gauti statybos leidimą, o metų pabaigoje planuojama pradėti konkrečius darbus.
K.T. Hanssenas planuoja, kad verslo centras bus pastatytas po maždaug 4,5 metų. Centras susideda iš trijų pastatų, todėl darbai vyks etapais. Pirmąjį statinį užbaigti ketinama per 1,5 metus.
Verslo centro „Quadrum“ projektas – iš tiesų įspūdingas: į trijų pastatų kompleksą įsiterps rekreacinė zona, apželdintas kiemas. Net 70 tūkst. kvadratinių metrų erdvėse numatomos komfortiškos biurų patalpos, 700 vietų požeminis garažas, nuomininkų svečiams skirtas viešbutis.
Kitas dalykas, ar verta statyti naują verslo centrą, kai yra neužimtų plotų jau dabar pastatytuose?
„Jei neapsimokėtų, nestatytume. Kalbėjomės su didelių kompanijų atstovais, jos susidomėjo mūsų projektu. Komfortiškų, pačių moderniausių verslo centrų paklausa Lietuvoje yra. Numatome, kad mūsų verslo centre įsikurs 3-4 didelės kompanijos, kitą plotą užims smulkesni nuomininkai“, – kalbėjo K. T. Hanssenas.
NT agentūrų duomenimis, prasidėjus krizei 2008 m. pabaigoje verslo biurai ištuštėjo 20 proc., vėliau dalį plotų užėmė didelės kompanijos „Barklay“ ir „Western Union“, liko neužimta tik 8 procentai. Per pastaruosius metus Lietuvoje atsirado 8 nauji verslo centrai, todėl manoma, kad artimiausiu metu biurų neužimtumas šoktelės iki 15 procentų.