Birželio pabaiga yra galutinis terminas, iki kurio Kipro centrinis bankas turės rasti mažiausiai 1,8 mlrd. eurų, kad nenusižengtų ES kapitalo taisyklėms.
Kartu ministras neatmetė galimybės, kad paramos gali prireikti ne vien bankininkystės sektoriui.
Kipras anksčiau kategoriškai neigė gandus apie galimą gelbėjimą, tačiau šalies bankų sistema neapsaugota nuo Graikijos problemų. Jeigu vis dėlto Kipras kreipsis į ES dėl finansinės paramos, jis taps penktąja šalimi iš 17 euro zonos valstybių, kurią teks „gelbėti“ valiutos sąjungos partnerėms.
Tačiau salos ekonomika sudaro tik 0,2 proc. bendro euro zonos BVP. Todėl sumos, kurių gali prireikti Kipro kreditavimui, bus nedidelės, palyginti su tomis, kurios jau skirtos Graikijai, Airijai, Portugalijai ir pažadėtos Ispanijai bankų rekapitalizacijai.