„Pagal surinktus duomenis nėra pagrindo teigti, kad naftos produktais prekiaujantys ūkio subjektai sudarė Konkurencijos įstatymo draudžiamą susitarimą. Tačiau paaiškėjus naujoms aplinkybėms, tyrimas gali būti atnaujintas”, – paskelbė Konkurencijos taryba.
Dar 2010-ųjų sausį pradėto tyrimo metu taryba atliko patikrinimus įmonių „Lukoil Baltija”, „Lietuva Statoil”, „Ventus-Nafta”, „Orlen Lietuva” ir „Baltic Petroleum” patalpose.
Į tyrimą buvo įtrauktos ir kai kurios kitos bendrovės bei asociacijos.
Kovą į Konkurencijos tarybą dėl išaugusių degalų kainų kreipėsi Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma. Jis prašė išsiaiškinti, ar dabartinis degalų kainų šuolis Lietuvoje atitinka degalų kainų pokyčius kitose Europos šalyse ir ar tai nėra kartelinių susitarimų ar dominavimo atitinkamoje rinkoje išraiška.
Tuomet Konkurencijos taryba tvirtino, kad degalų svyravimo tendencija pastebima visose ES valstybėse, tad nėra pakankamo pagrindo daryti išvadas, kad kylančios kainos, o taip pat ir panašios kainos tarp degalų mažmenine prekyba užsiimančių bendrovių yra draudžiamo susitarimo įrodymas ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi atvejis.
Taip pat teigiama, kad Lietuvos degalinių parduodamų degalų kainų pokyčių tendencijos atitinka vidutines ES tendencijas, kitaip tariant, situacija Lietuvoje atitinka bendrą ES kainų lygį.
Pigesni degalai kai kuriose kaimyninėse valstybėse galimai yra dėl skirtingų konkurencijos sąlygų didmeninėje prekyboje. Lietuvoje konkurencija tarp atskirų degalinių tinklų yra nemažesnė nei daugelyje ES valstybių narių.