Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau - SESV) pataisų ratifikavimui pritarė 81 parlamentaras, 8 susilaikė.
Kaip pažymima projekto aiškinamajame rašte, sprendimas parengtas įgyvendinant ES Taryboje 2010 m. spalį pasiektą susitarimą, numatantį, jog valstybės narės nustatytų nuolatinį krizių valdymo mechanizmą, dar vadinamą Europos stabilumo mechanizmu (ESM), euro zonos kaip visumos finansiniam stabilumui apsaugoti.
Pasak projektą Seimui pristačiusio užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio, numatoma, kad pagrindinė ESM funkcija bus mobilizuoti finansinius išteklius ir suteikti finansinę pagalbą eurozonos valstybėms, joms susidūrus su sunkumais skolinantis finansų rinkose. ESM kapitalas sudarytų 700 mlrd. eurų.
„Priimtu sprendimu SESV dalimi, kuri skelbia, jog valstybės narės, kurių valiuta yra euras, gali nustatyti stabilumo mechanizmą, kuris bus naudojamas kilus būtinybei euro zonos kaip visumos stabilumui apsaugoti. Bet kokios reikiamos finansinės paramos pagal šį mechanizmą teikimui bus taikomos griežtos sąlygos.
Ši dalis sukuria aiškų teisinį pagrindą ESM, kuris būtų įsteigtas euro zonai jos valstybių narių susitarimu. ESM paramos besikreipiančioms euro zonos valstybėms užtikrintų skolinimąsi mažesniais kaštais, su sąlyga, kad jos vykdys tam tikras fiskalinės konsolidacijos priemones. Galimybė gauti tokią finansinę paramą būtų suteikta laikantis griežtų sąlygų pagal makroekonominio koregavimo programą ir atsižvelgiant į griežtos valstybės skolos tvarumo analizės, kurią Europos Komisija atliktų kartu su Tarptautiniu valiutos fondu ir bendradarbiaudama su Europos centriniu banku, rezultatus.
Nepaisant to, kad finansines problemas euro zonoje pirmiausia turi spręsti pačios euro zonos valstybės narės, ir ESM nebus taikomas euro zonai nepriklausančioms ES valstybėms narėms, euro zonos stabilumu turėtų būti suinteresuotos visos ES valstybės narės“, - teigiama projekto aiškinamajame rašte.