Būsimas šildymo sezonas šiauliečiams nerimo kelti neturėtų – šiluma pigs

Pradėjus veikti biokuru kūrenamai termofikacinei (kogeneracinei) jėgainei, kuri šiauliečiams patieks beveik pusę jų sunaudojamos šilumos, šildymo kaina turėtų sumažėti maždaug 13 procentų.

Kainos mažėjimas prognozuojamas įvertinus ir žaliavų kainas, ir termofikacinės jėgainės statybai paimtų kreditų išlaidas.

Prieš dvejus su puse metų akcinėje bendrovėje „Šiaulių energija“ statyti pradėta moderni katilinė, kurioje naudojant biokurą bus gaminama ne tik šiluma, bet ir elektros energija, veikti turėtų pradėti jau liepos mėnesį.

Šilumą ne tik Šiaulių miestui, bet ir Šiaulių rajonui tiekianti AB „Šiaulių energija“ turi penkiolika katilinių. Keturiolika gamtines dujas naudojančių mažųjų katilinių yra automatizuotos ir valdomos iš dispečerinio punkto.

Visą parą personalas budi tik didžiausioje pietinėje katilinėje, iš kurios gyventojams tiekiama 85 proc. AB „Šiaulių energija“ pagaminamos šilumos.

Pietinėje katilinėje, be šilumos, gaminama ir elektros energija. Anksčiau čia elektrą gamindavo du 1,5 megavato galios turbogeneratoriai, kuriems garą tiekdavo dujomis kūrenami katilai.

Naujosios biokuru kūrenamos elektrinės galia sieks 11 megavatų.

Naudodama šią jėgainę AB „Šiaulių energija“ ne tik patenkins savo pačios poreikius – perteklinė elektros energija bus parduodama.

„Iki šiol biokuro šilumos gamybai AB „Šiaulių energija“ nenaudojo. Pagrindinis mūsų naudojamas kuras buvo dujos, o rezervinis – mazutas. Šią žiemą spustelėjus šalčiui ir ėmus riboti dujų kiekį, mes mazutą šilumos gamybai naudojome tris paras.

Kadangi iškastinis kuras pastaruoju metu tik brango, jau nuo 2005 m. ėmėme ieškoti galimybių pereiti prie atsinaujinančių šaltinių.

Būdų, kaip pasiekti šį tikslą, pradėjome ieškoti nuo galimybių studijos. Aiškinomės, kokio galingumo ir kokiu kuru kūrenamos jėgainės reikia Šiaulių miestui“, - projekto pradžią prisiminė AB „Šiaulių energija“ technikos direktorius Virgilijus Pavlavičius.

Studiją atlikę Lietuvos energetikos instituto specialistai patarė Šiauliuose statyti biokuru kūrenamą kogeneracinę jėgainę, kurioje butų gaminama ne tik šiluma, bet ir elektros energija.

Specialistai rekomendavo statyti daugiau nei 20 megavatų galios jėgainę, kad jos pagaminamos šilumos pakaktų šiauliečių poreikiams patenkinti vasaros sezono metu.

Įrengimai pagaminti užsienyje

Kai kogeneracinės jėgainės statybai pritarė Šiaulių miesto taryba, buvo paskelbtas konkursas. Jį laimėjo AB „Axis Industries“.

Išnagrinėjus visus variantus Šiauliuose buvo apsispręsta statyti šilumą gaminsiantį 40,5 megavatų instaliuotos galios garo katilą ir 11 megavatų instaliuotos galios turbogeneratorių, kuris gamins elektrą.

Kadangi termofikacinės jėgainės naudingo veiksmo koeficientas turi siekti 100 procentų, buvo numatyta joje įrengti kondensacinius ekonomaizerius.

Jėgainėje taip pat įrengtas elektrostatinis filtras, kuris sumažins kietųjų dalelių taršą.

Beveik visi naujosios jėgainės įrengimai pagaminti užsienyje.

Kuro katilas yra daniškas, turbina pagaminta Vokietijoje, firmoje „MAN Turbo“. Siurbliai į Šiaulius taip pat atkeliavo iš Vokietijos, garo katilui skirto vandens minkštinimo technologija ir priemonės - šveicariškos, elektrostatinis filtras pagamintas Suomijoje, kondensaciniai ekonomaizeriai – Švedijoje.

Termofikacinės jėgainės projektavimo ir statybos darbų sutartis buvo pasirašyta 2010 metų vasario 11 dieną.

Darbai prasidėjo nuo dviejų senų dujinių 116 megavatų galios katilų išardymo. Teko nugriauti ir dalį senojo pastato.

Praplėstame pastate buvo pastatytas 30 metrų aukščio biokuru kūrenamas katilas, elektrą gaminantis turbogeneratorius, kondensaciniai ekonomaizeriai, elektrostatinis filtras. Šalia naujojo pastato iškilo 60 metrų aukščio kaminas.

Statant biokuru kūrenamą jėgainę teko įrengti ir naują įvažiavimą biokurą gabensiantiems sunkvežimiams, priėmimo-svėrimo punktą, biokuro priėmimo punktą, kuriame telpa apie 800 kubinių metrų biokuro, bei 8 tūkst. kubinių metrų talpos sandėlį, kuriame bus saugomas penkių parų kuro atsargos.

Biokurą iš biokuro priėmimo punkto į sandėlį perkels du automatizuoti greiferiniai kranai.

Iš sandėlio biokuras pateks į kuro rūšiavimo sektorių. Netinkamas kuras bus grąžinamas perdirbti, o tinkamas pateks į katilą.

Pelenai iš katilo ir elektrostatiniame filtre sulaikytos kietosios dalelės bus surenkamos į konteinerius, o skystas dumblas (šlapi pelenai iš ekonomaizerių kondensato valymo modulių) bus surenkamas į didmaišius.

Didžiąją dalį lėšų teko skolintis

„Termofikacinės jėgainės projektui įvykdyti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija sutarė dėl 106 milijonų litų investicijos.

Jau dabar aišku, kad ši investicija neviršys numatytos sumos. Tikimės, kad 1-1,5 mln. litų mums pavyks netgi sutaupyti“, - paklaustas apie projekto kainą portalui lrytas.lt atsakė AB „Šiaulių energija“ technikos direktorius V. Pavlavičius.

Kogeneracinės jėgainės statybai pritarusi Šiaulių miesto taryba nurodė, kad reikia pasinaudoti struktūriniais fondais. Tiesa, struktūrinių fondų parama tesieks 17 proc. bendro projekto vertės.

„Iš struktūrinių Europos Sąjungos fondų gavome 18 mln. litų paramą. Tai maksimali suma, kokią šiam projektui galėjome gauti.

Manau, kad toks paramos skyrimo mechanizmas yra netobulas, nes skriaudžiami didieji miestai, kurių šilumos ūkiui reikia galingesnių įrengimų.

Kadangi maksimali paramos riba yra 18 mln. Lt, ši parama renovuojant didžiųjų miestų šilumos ūkį nėra tokia ženkli, kaip vykdant tokius pat projektus mažesniuose miestuose“, - sakė V. Pavlavičius.

Didžiąją dalį termofikacinės jėgainės statybai reikiamų lėšų AB „Šiaulių energija“ teko skolintis. Finansų ministerija šiam projektui suteikė 37,5 mln. litų Europos investicijų banko perskolinamą paskolą, o iš „Swedbank“ ir SEB bankų pasiskolinta 47 mln. litų.

AB „Šiaulių energija“ buvo numačiusi investuoti ir 3,5 mln. Lt savo lėšų. Kadangi tikimasi, kad projekto kaina bus mažesnė už numatytąją, dalį šių pinigų pavyks sutaupyti.

Portalo lrytas.lt žurnalistui lankantis naujojoje kogeneracinėje jėgainėje vyko jos paleidimo-derinimo darbai, buvo ruošiamasi demonstraciniam bandymui.

Kokie pirminių bandymų rezultatai? Ar naujajai jėgainei įrengti skirti milijonai nebuvo išmesti į balą?

„Bandymų rezultatai teigiami. Jau verslo planas parodė, kad šis sumanymas yra geras. Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai bei Šiaulių miesto savivaldybei jau pateikėme preliminarius bazinės šilumos kainos apskaičiavimus, kurie atlikti įvertinus termofikacinės jėgainės įtaką būsimai šilumos kainai.

Remiantis šiais apskaičiavimais, šilumos kaina šiauliečiams turėtų sumažėti 13 procentų. Ši kaina apskaičiuota įvertinus ir žaliavų sąnaudas, ir paskolas. Jei skaičiuotume litais, tai naujoji biokuru kūrenama jėgainė šiauliečiams per metus leis sutaupyti 15 milijonų litų“, - prognozavo V. Pavlavičius.

Nors 85 proc. AB „Šiaulių energija“ gyventojams tiekiamos šilumos pagaminančioje pietinėje katilinėje per metus naudojant biokurą bus išgaunama 50 proc. šilumos, tačiau naujosios jėgainės pagaminamos šilumos kiekis kis priklausomai nuo sezono.

Vasarą šiluma šiauliečiams bus tiekiama tik naudojant biokurą, o termofikacinė jėgainė dirbs išnaudodama du trečdalius savo pajėgumo.

Žiemą visu pajėgumu dirbanti naujoji termofikacinė jėgainė priklausomai nuo oro sąlygų galės patenkinti tik trečdalį ar ketvirtadalį miesto poreikio, todėl teks kurti ir dujinius katilus.

Žiemą maksimalus šilumos poreikis Šiauliuose - 180-190 megavatų šilumos per valandą.

Pietinės AB „Šiaulių energija“ katilinės katilų ir naujosios kogeneracinės jėgainės galia sieks iki 300 megavatų, todėl bus užtikrintas šilumos gamybos patikimumas.

Naudojant biokurą sutaupyti tikimasi ne tik gaminant šilumą, bet ir elektros energiją. Taip pat bus sutaupoma ir apyvartinių taršos leidimų bei mokesčių už aplinkos taršą sąskaita.

Žiemos metu net du megavatus per valandą elektros energijos sunaudojanti AB „Šiaulių energija“ apsirūpins pačių pagaminta elektros energija, o jos perteklių parduos Kainų komisijos nustatytu tarifu – 30 centų už kilovatvalandę.

„Kadangi apsirūpinsime pačių pagaminta elektra, jos nebereikės pirkti iš tiekėjų – tokiu būdu per metus sutaupysime 1,3 milijono litų.

Mūsų skaičiavimu, pačių pagamintos elektros energijos savikaina - 20,22 cento už kilovatvalandę. O iš tiekėjų ją tektų pirkti vos ne dvigubai brangiau – po 39-40 centų už kilovatvalandę“, - sakė V. Pavlavičius.

Biokuru kūrenama AB „Šiaulių energija“ termofikacinė jėgainė turėtų būti pradėta eksploatuoti jau liepos mėnesį.