Vienoje didelėje erdvėje skliautuotomis lubomis, kurių aukštis – daugiau nei 4,5 metro, tėra vienas langas, bet per visą sieną. Už lango – hipnotizuojantis vaizdas: barokinė Viešpaties Jėzaus bažnyčia ir Trinitorių vienuolynas, buvusios Sapiegų rezidencijos parkas.
Architektas prieš metus įsikūrė unikaliame Vilniaus daugiabutyje, įrengtame XIX a. šalia Sapiegų rezidencijos pastatytose kareivinėse.
Skliautuotos neoklasikinio statinio erdvės po rekonstrukcijos virto „loftais“.
Vienoje didžiulėje erdvėje, kurios plotas gali siekti ir 200 kvadratinių metrų, daugeliui žmonių nėra įprasta gyventi. Tradiciškai „loftai“ laikomi menininkų būstais, nes ir atsirado jie XX a. viduryje JAV menininkams pradėjus kurtis buvusiuose fabrikuose, apleistuose sandėliuose.
„Sapiegos dominijos“ projekto autorei architektei Daliai Adomonienei keista, kad Lietuvoje „loftai“ buvo reklamuojami kaip elito būstas.
„Žmonės klaidinami, todėl tik siauras ratas domisi šiais būstais.
Tuo tarpu tokioje netradicinėje erdvėje galima sukurti ir visiškai ekstremalų avangardą, ir tipišką menininko dirbtuvę. Tai – kitokie, išskirtiniai būstai, bet visai ne elito“, – sakė D. Adomonienė.
Profesionalo nuojauta neapgavo
Architektui R. Mikulioniui pakako vos įžengti į tuomet dar tiktai rekonstruoti pradėtą būsimosios „Sapiegų dominijos“ pastatą, kad suprastų, koks išskirtinis bus šitas namas.
„Ieškojau buto su istorija, todėl jo dairiausi Senamiestyje.
Tačiau kai atvažiavęs į Antakalnį pamačiau čia tas erdves ir vaizdus už lango, man kaip architektui iš karto tapo aišku, kas čia bus“, – pasakojo R. Mikulionis.
Jis pripažino, jog toli gražu ne kiekvienas žmogus 100 kvadratinių metrų ploto erdvėje ryžtųsi įsirengti vieno kambario butą.
Vienintelis galimas scenarijus
Kadangi butą nusižiūrėjo dar pačioje darbų pradžioje, vienas populiariausių Vilniuje interjero architektų R. Mikulionis savo namus susikūrė tokius, kokių norėjo.
Anot architekto, buvo tik vienas tinkamas šitos erdvės scenarijus, kurį jis ilgai negalvojęs ir pasirinko, šiek tiek pakoregavęs ankstesnį buto planavimą.
Bute aukštomis lubomis buvo įrengta antresolė, kurios viduryje dabar stovi vienintelis baldas – lova. Už jos – barokiniais raštais išmargintas audinys slepia drabužinę.
„Norėjau pabėgti nuo to tradicinio spintos įvaizdžio“, – paaiškino šeimininkas.
Po antresole tilpo vonios kambarys ir minimalistinė virtuvė, sujungta į bendrą erdvę su valgomuoju ir svetaine.
Susikūrė ramybės oazę
Visa namų erdvė orientuota į didžiulį langą-sieną ir už jo atsiveriančius vaizdus.
Nuo antresolės lango link baldai, kuriuos beveik visus taip pat sukūrė pats šeimininkas, pamažu žemėja iki vos nuo grindų pakilusių rytietiškos stilistikos minkštasuolių svetainėje.
„Tokioje erdvėje tinka masyvūs baldai. Be to, jie labai patogūs – namie aš noriu ilsėtis, todėl čia viskas tam ir skirta“, – sakė tikrą ramybės oazę už storų istorinio pastato mūro sienų susikūręs architektas.
Įspūdingas skliautuotas netradicinio buto lubas dar labiau paryškino architekto kolegė dizainerė Rasa Baradinskienė, paprastu pieštuku nupiešusi lubomis besivejančius augalus.
Bendrai erdvei R. Mikulionis parinko šviesią alyvinę spalvą, kurios ryškesni atspalviai atsikartoja užuolaidų, pagalvėlių audiniuose.
Iš visiškai skirtingos stilistikos daiktų ir detalių architektas sukūrė vientisą ir harmoningą interjerą.
Eklektiškame jo stiliuje aiškiai juntami rytietiški motyvai, kurie nejučia susipina su klasikine stilistika ir net liaudiškais motyvais.
Šalia minimalistinių rytietiškų svetainės baldų dera ne tik modernūs valgomojo ir virtuvės baldai, bet ir lenkmečio laikų antikvarinis sekreteras, kaimiška skrynia.
Pasak R. Mikulionio, visiškas minimalizmas tokioje aplinkoje būtų svetimas, o daiktai, turintys savo istoriją, čia puikiai tinka.
Pirmo įspūdžio vos tik įsikėlus į naująjį butą R. Mikulionis iki šiol negali pamiršti: „Atsisėdę svetainėje ant sofos pasijutome tarsi stotyje – didžiulė erdvė virš galvos ir neįtikėtinas laisvės pojūtis“.