Jis siūlo įsteigti Europos skolų grąžinimo fondą, sukurti ekonomikos augimo skatinimo priemonę, numatyti euro zonos stabilumo obligacijų sukūrimo veiksmų planą, taip pat sustiprinti ES šalių, kurioms gresia nemokumas, teisinę apsaugą.
Parlamentas siūlo įsteigti Europos skolų grąžinimo fondą, kuris sutelktų euro zonos skolas, viršijančias 60 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Šiuo metu tokios skolos sudaro apie 2,3 trilijono eurų. EP narių nuomone, jos galėtų būti apmokėtos per 25 metų laikotarpį, taikant mažesnes vidutines palūkanas. Tai leistų šalims įgyvendinti reformas ir išeiti iš užburto rato, nes didesnės palūkanos skatina įsiskolinimą ir lėtina ekonomikos augimą.
EP nuomone, įsigaliojus šiems teisės aktams, Europos Komisija per mėnesį turėtų pateikti euro zonos stabilumo obligacijų sukūrimo planą ir pasiūlyti ekonomikos augimo skatinimo priemonę, kuri įgalintų kasmet sutelkti po 1 proc. ES BVP, t. y. apie 100 mlrd. eurų, infrastruktūrai plėtoti.
Europarlamentarai ragina užtikrinti, kad fiskalinė priežiūra nenustelbtų ekonominio augimo. Jų įsitikinimu, vertindama ES valstybių biudžetus, Europos Komisija turėtų lanksčiau žiūrėti į tokias investicijas, kurios skatina ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą. Esant ypatingoms aplinkybėms ar dideliam ekonomikos nuosmukiui, biudžeto deficito sumažinimo grafikas galėtų būti lankstesnis, mano EP nariai
Europos Komisijai numatoma suteikti teisę vienašališkai spręsti dėl makroekonominių korekcinių veiksmų, nebent ES Taryba kvalifikuota balsų dauguma jiems nepritartų. Siekdami sustiprinti demokratinę atskaitomybę ir parlamentinę kontrolę, EP nariai siūlo kas trejus metus persvarstyti šios srities Europos Komisijos galias, o Parlamentui ir Tarybai suteikti teisę, prireikus, jas panaikinti.
Naujos taisyklės leis sustiprinti ES šalių, kurioms gresia nemokumas, teisinę apsaugą. Europos Komisijai nusprendus suteikti apsaugą tam tikrai ES valstybei, ji negalėtų būti paskelbta nemokia, jos palūkanos turėtų būti įšaldytos, o visi jos kreditoriai per du mėnesius turėtų pranešti apie save Komisijai.
Nors EP Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas dar gegužės mėnesį pritarė šiems teisės aktams, balsų dauguma buvo per maža, kad suteiktų aiškų mandatą deryboms su ES valstybėmis. Viso Parlamento balsavimas leis pradėti derybas su ES Taryba dėl šių teisės aktų.
Prieš balsavimą EP pranešėjas dėl pagalbos finansinių sunkumų turinčioms valstybėms taisyklių Jean-Paul Gauzes (Europos liaudies partija, Prancūzija) teigė, kad, jei šios taisyklės būtų galiojusios prieš dvejus metus, jos būtų padėjusios išvengti esamų problemų kai kuriose šalyse, nes būtų laiku imtasi veiksmų. Tuo tarpu EP pranešėja dėl valstybių biudžetinės atskaitomybės reikalavimų Elisa Ferreira (Socialistai ir demokratai, Portugalija) paragino „pergalvoti trumpalaikius tikslus ir kalbėti ne vien apie taupymą“.