Ar jau laikas įsigyti e. piniginę?

E. pinigai nėra tas pats, kas banko sąskaitoje, kuria galima naudotis atsiskaitant mokėjimo kortele. Netgi odinėse piniginėse tų, kurie nešiojasi pluoštą banko kortelių, guli keli banknotai ir monetos. E. pinigai turėtų pakeisti pastaruosius. ir jie nepakeičiami ten, kur banknotai nepadės – e. erdvėje.

Lietuvoje sąlygos kurtis ir veikti e. pinigų įstaigoms atsirado 2011 m. balandį, kai  įsigaliojo Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymas. Tačiau iki šiol  nėra išduota nė vienos e. pinigų įstaigos licencijos.

Lietuvos bankas informuoja, kad  neseniai sulaukė dviejų paraiškų elektroninių pinigų įstaigos licencijai gauti, jos pradėtos nagrinėti, procedūros gali trukti apie 3 mėnesius, pranešė „Verslo žinios“.

Elektroninių pinigų įstaigos taptų alternatyva bankams, kuria galės pasinaudoti tiek verslas, tiek gyventojai. Viliamasi, kad išaugusi konkurencija tradicinius bankus irgi paskatins mažinti savo įkainius.

E. pinigų įstaigos licencijų siekia  mokėjimo įstaiga „EVP International“, kuri teikia atsiskaitymo paslaugas per savo sukurtą internetinio atsiskaitymo sistemą „Webtopay.com“, Lietuvoje žinomą kaip „Mokėjimai.lt sąskaita“.

Ir mobiliuosius mokėjimus plėtojanti „MokiPay Europe“, plėtojanti „MokiPay“ elektroninių atsiskaitymų tinklą kavinėse, parduotuvėse. Ar piniginę teks išmesti?

Jeigu visus grynuosius pinigus pakeistu e. pinigai, piniginėse žmonės nešiotųsi tik banko korteles, o pagrindine atsiskaitymo priemone taptų telefonas. Kiekvienoje įstaigoje užtektų priglausti telefoną prie terminalo, jeigu suma kiek didesnė, surinkti kodą, ir štai atsiskaitymas baigtas. Greita ir patogu.

Telefonas kartu tampa ir lojalumo, nuolaidų kortele, bet kada galite matyti, kiek e.pinigų turite e.piniginėje ir bet kada pasižiūrėti, kur juos išleidote.

Kad ir kaip patogiai ir patraukliai e. pinigai skamba, iki tokios realybės dar labai toli. Elektroniniams atsiskaitymams daugelis gyventojų šiuo metu naudoja banko korteles, jų Lietuvoje išduota daugiau nei yra gyventojų – 3,6 milijono, tačiau grynųjų pinigų jos neišstūmė ir užima penktadalį visų atsiskaitymų rinkos.

Daugybėje vietų jomis atsiskaityti nėra galimybės, nepatogu, o gal tiesiog per brangu. Užtenka užsukti į turgų šviežių kaimiškų daržovių ir susiduri akis į akį su realybe – nieko paprastesnio už banknotus ir monetas nėra sugalvota. Kaip sumokėti į namus čiaupo sutaisyti užsukusiam santechnikui, vaikų auklei, namų tvarkytojai ar tepaluotam mechanikui, tamsiame garaže ką tik pakeitusiam automobilių stabdžių trinkeles?

Be to, užtektų didelės stichinės nelaimės, kuri sutrikdytų ryšius ir elektros tiekimą ir vėl grynieji pinigai būtų nepakeičiami.

E. pinigai nėra tas pats, kas lėšos, esančios bankų sąskaitose. Tai yra virtualūs grynieji, kuriuos leisti turi teisę tik atitinkamą licenciją gavusios įstaigos. Vis dėlto tam tikrą konkurenciją bankams, ypač elektroninėje erdvėje, jie sudarys.

Pasak „EVP International“ generalinio direktoriaus Kosto Noreikos, gavusi elektroninių pinigų įstaigos licenciją bendrovė galės teikti beveik visas paslaugas, kurias teikia tradiciniai bankai, išskyrus indėlių rinkimą ir paskolų išdavimą.

„Žinant, kad kai kurios mūsų paslaugos jau dabar turint mokėjimo įstaigos licenciją yra pigesnės ir operatyvesnės už bankų, neabejoju, kad mūsų paslaugų vartotojų daugės“, - tikisi įmonės vadovas. „Mūsų tikslas ne konkuruoti su banko kortelėmis, o pakeisti grynuosius pinigus. Lietuvoje tik 22 proc. visų atsiskaitymų yra elektroniniai, visi kiti – grynaisiais. Palyginti, Skandinavijoje vos 20 proc. atsiskaitymų atliekama grynaisiais“, - sakė „MokiPay Europe“ vykdantysis direktorius Mindaugas Rutkauskas.

„Elektroniniai pinigai atveria ir naujų galimybių, kokių dabar neteikia bankai. Mes suteiksime galimybę savo klientams atsiskaityti virtualioje erdvėje ir fizinėse parduotuvėse. Bus galima atsiskaityti naudojantis QR kodus ir kitas naujas pasaulyje jau kai kuriose šalyse patikrintas atsiskaitymo technologijas“, - sako K. Noreika.

„MokiPay Europe“ įrengtų „MokiPpay“ terminalų jau galima rasti bent 250 atsiskaitymo vietų Lietuvoje, o „MokiPay” atsiskaitymais naudojasi apie 5000 žmonių. Bendrovė savo veiklą pradėjo maždaug pieš metus.

Būtent „MokiPay“ Lietuvoje yra arčiausiai to, kaip ateityje galėtume įsivaizduoti atsiskaitymus e.pinigais įprastose vietose – ne elektroninėje erdvėje.

Iš dalies tai primena atsiskaitymą banko kortele. Kavinei reikia turėti terminalą, o e. piniginės turėtojui ant bet kokio telefono užklijuoti lipduką su NFC (Near Field Communication) mikroschema. Taip e. piniginė susiejama su konkrečiu mokėtoju. Ilgainiui ši mikroschema turėtų būti standartiškai įdiegta į visus išmaniuosius telefonus.

Anot, M. Rutkausko, toks atsiskaitymo būdas teikia daug privalumų vartotojui – nereikia laukti grąžos, atsiskaitymo vietoje galima matyti pinigų likutį, e. piniginę galima susieti su lojalumo, nuolaidų ir akcijų sistema – apie pasiūlymus iškart gali būti pranešama į išmanųjį telefoną, o nuolaidos taikomos tiesiog mokant ir nereikia nešiotis lojalumo kortelių.

E. pinigai išsaugo ir dar vieną grynųjų pinigų privalumą vartotojui. Atskaitant už nebrangius pirkinius pirkėjas išlieka tiek pat anonimiškas, kaip ir įbrukęs kavinės padavėjai banknotą.

Šis privalumas laikomas ir didžiausiu e. pinigų trūkumu – anonimiškai galima ir plauti pinigus bei paremti teroristines organizacijas o to negalima leisti. Todėl ES direktyvomis aiškiai apribotos e.pinigų sumos, kurias galima išleisti. Per metus atskaityti e.pinigais galima ne daugiau nei už 2500 eurų (8000 Lt). Taigi, automobilio ar būsto už e.pinigus nenusipirksi, o už grynuosius gali.

„MokiPay“ Lietuvoje leidžia iki 10 litų atsiskaityti be jokio patvirtinimo. Mokant iki 30 litų, reikia mokėjimą patvirtinti telefonu, o iki 100 litų - įvesti „MokiPay“ kodą ar e. parašą.

Smulkūs atsiskaitymai ir yra tiek grynųjų, tiek e. pinigų paskirtis.

Itin sparti e. pinigų plėtra Europoje buvo matoma 2009 – 2011 metais. Europos Parlamentas nutarė pakeisti dar 2000 metais priimtą elektroninių pinigų direktyvą. Naujoji direktyva įsigaliojo nuo 2011 liepos, o Lietuva ją taiko nuo šių metų pradžios.

Kas moka už paslaugą?

Nors šiuo metu atsiskaitymas e.pinigais vartotojams nieko nekainuoja, galioja sena taisyklė – nemokamų pietų nebūna. Kažkas turi už tai sumokėti. Ne paslaptis, kai paimate pinigų iš bankomato, sumokate už paslaugą bankui, už e. sąskaitos tvarkymą taip pat mokate mokestį.

Ir net tada, kai prekybos centre atsiskaitote už prekes banko kortele ir manote, kad jums tai nieko nekainuoja, klystate. Už kiekvieną tokį mokėjimą parduotuvė moka bankui. Negi manote, kad tai neįskaičiuota į prekės kainą?

Visa tai reikalinga sukurti visai atsiskaitymų infrastruktūrai, užtikrinti saugumui ir banko kortelės leidėjui uždirbti pelno iš unikalios idėjos.

E. pinigai nėra išimtis – jų leidėjas patiria išlaidas, kurias kažkas turi apmokėti. Jeigu nemoka pirkėjas, moka pardavėjas.

„Mes turime tikslą tobulinti savo sukurtą „MokiPay“ sistemą, išbandome ją realiomis sąlygomis, žiūrime, kas patogu vartotojui, o paskui tikimės ją parduoti kitoms kompanijoms“, - verslo idėją atskleidžia M. Rutkauskas.