Būsto paskolų rinka Lietuvoje – stabili, mano analitikai. Gyventojai vis namą ar butą įsigyja savo lėšomis ar sukaupia didesnį pradinį įnašą.
„Pastaruoju metu vis daugiau žmonių būstą stengiasi įsigyti be banko paskolos. O tie, kurie skolinasi būstui, nuosekliau vertina savo finansines galimybes, daugiau dėmesio skiria planavimui ir savo galimybių įvertinimui“, - pabrėžia Jūratė Gumuliauskienė, „Swedbank“ Finansavimo departamento vadovė.
Statistiniam būsto paskolą ketinančiam imti lietuviui, anot J. Gumuliauskienės, 35 metai. Jis turi šeimą, gyvena didmiestyje ir gauna aukštesnes nei vidutines pajamas.
Skolina rečiau
2012 metais suteikiama 6 kartus mažiau paskolų nei ekonominio pakilimo metais 2006-2008 metais. O ir būsto sandorių sudaroma 2 kartus mažiau.
Būsto paskolos įmokai šiuo metu šeima vidutiniškai skiria apie 30 proc. savo mėnesio pajamų. Tiesa, šį įmoka, lyginant su būsto paskolų rinkos aktyvumo laikotarpiu, sumažėjo, nes smuko ir nekilnojamojo turto kainos, ir paskolų palūkanos.
Nepakitusi išliko ir pradinio įnašo procentinė išraiška. 2006-2008 metais jis suradė 26 proc. būsto vertės, 2011-2012 – 27 proc. Dėl sumažėjusių būsto kainų, norintys įsigyti nuosavą butą neprivalo sukaupti tiek daug pinigų, kiek, tarkim jų reikėjo aktyviuoju rinkos laikotarpiu, skaičiuoja bankas.
Paskolos – butams sostinėje
Banko duomenimis, pusė paskolų šiuo metu suteikiama butui įsigyti, dar ketvirtadalis – individualiam namui pirkti. Norinčių pirkti namą nuo 2008 metų padaugėjo 2 kartus. Tai, tvirtina, J. Gumuliauskienė, lemia nedidelį butų ir namų kainų atotrūkį. Daugiausia būsto paskolų suteikiama Vilniaus apskrityje (48 proc.), apie trečdalį – Kauno ir Klaipėdos apskričių gyventojams.
Lengviausiai būstą įperka alytiškiai, panevėžiečiai ir šiauliečiai. Jų pajamos 2-3 kartais viršijo pakankamas butui įpirkti. Tiesa, tai lemia mažesnės ten esančių butų kainos ir nedidelis atlyginimų skirtumas.
Tuo tarpu Neringoje, Palangoje ir Druskininkuose gyventojų pajamos yra atitinkamai 26,6 proc, 8 proc. ir 0,7 proc. mažesnės nei pakankamos. Kurortinių miestų butų kainos rikiuojasi pirmajame ketvirtuke kartu su Vilniumi, o atlyginimai – mažesni net ir už gaunamus vidutinio dydžio miestuose.
Lyginant tris šalies didmiesčius, būstas buvo įperkamiausias Kaune, kuriame atlyginimai 62,5 proc. viršijo pakankamas pajamas. Labiausiai nesiseka vilniečiams – jų pajamos 52 proc. mažesnės nei pakankamos.
Ragina taupyti
Pasak J. Gumuliauskienės, būsto paskolą planuojantys imti žmonės pirmiausiai turėtų sukaupti pradinį įnašą. Priklausomai nuo pajamų, norimo būsto kainos ir gyvenamosios vietos, daliai žmonių pradėti taupyti įnašui reikia gerokai anksčiau nei planuojama imti paskolą ir pirkti būstą.
„Pavyzdžiui, vidutinį darbo užmokestį gaunantis vilnietis, norėdamas įsigyti standartinį 55 kv. m butą, pradinį įnašą galėtų sukaupti per daugiau nei trejus metus, o tokį pat butą ketinantis pirkti Alytaus gyventojas pradinį įnašą galėtų sukaupti per vos ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį“, - pabrėžė skirtumą ji.
„Kas antras būsto paskolą turintis gyventojas nėra sukaupęs net vieno mėnesio įmokos rezervų. O pasitaupyti reiktų 6 mėnesių būsto paskolos įmokoms“, - taupymo būtinumą pabrėžia bankininkė.