Futbolas sujaukė kavinių, gatvės prekeivių planus atėjus vasarai užsidirbti iš lenkų turistų.
Bet labiausiai dėl to širsta Rasų kapinių koplyčioje gyvenantis Vitalijus, pravarde Celikas. Nebėra turistų, nebėra ko vedžioti, nebėra ir uždarbio. Todėl jis šią savaitę pradingo iš koplyčios, kurioje praleisdavo net šalčiausias žiemos naktis.
Vilniaus turizmo informacijos centro darbuotojai gegužę džiūgaudami vadino lenkų turistų mėnesiu. Bet atėjus birželiui viskas apvirto aukštyn kojomis. Atvykėlių iš gretimos šalies gatvėse pamatysi vos vieną kitą. Lenkai liko namuose sirgti už savo futbolo rinktinę.
Liko tiktai du prekeiviai
25 metų Vitalijus pirmadienio rytą dar vaikštinėjo po Rasų kapines. Bet sužinojęs, kad lenkų turistų artimiausiu metu laukti neverta, jis išvažiavo pas tėvus į Vilniaus rajoną.
Gido paslaugas kapinėse teikiantis vyras nepasirodė nei antradienį, nei trečiadienį.
Šią savaitę lenkų turistus už skvernų graibstančių prekeivių prie kapinių taip pat buvo vos du, nors paprastai prie visokiomis smulkmenomis nukrautų stalų jų stovi šeši ar net septyni.
Sužinoti, kad lenkų turistų nebus, prekeiviams nesunku.
Vieno jų duktė dirba gide, todėl ji kasdien tėvui raportuoja, kiek atvykėlių laukti, kiek autobusų atvažiuos. Informacija žaibiškai pasklinda po Rasų kapinių prieigas.
Išvažiavo namo pas tėvus
Vitalijus įsikūręs koplyčioje ant kalno, prie pat Rasų kapinių administracijos.
Išvažiuodamas jis tvarkingai gultą užklojo senais kailiniais, o prekybos centro maišelyje paliko darbo drabužius – švarų megztinį ir kelnes.
Kartono dėžutėje liko ir lenko turisto dovana – lenkiškais užrašais išmargintas cigarečių pakelis ir keliolika baltų centų.
Paprastai Vitalijus niekur ilgam neišvyksta, nakvoja koplyčioje, vėlų metą joje pasišviesdamas kapų žvakėmis, nes nukeliauti pas tėvus autobuso bilietas kainuoja 8 litus. Dar tiek pat reikia grįžti į Vilnių.
Todėl aplinkiniams buvo keista, kad Rasų kapinių senbuvis, lenkų turistams gidu būnantis jau aštuonerius metus, staiga pradingo.
Pelno nelaukia iki liepos
„Pažiūrėkite, kiek autobusų, ir spręskite”, – patarė prie Aušros vartų suvenyrus pardavinėjanti Alina Sipovič.
Iš tiesų net popietę Bazilijonų gatvėje stovėjo vos vienas autobusas iš Lenkijos, nors dar neseniai jų čia būdavo bent keturi ar penki.
Netrukus atvažiavo dar vienas, bet ant jo – Estijos valstybinis numeris.
Paprastai prekeiviai būna apspitę Aušros vartų prieigas, bet dabar jie buvo pasistatę prekystalius tik vienoje vietoje.
„Nejaugi taip bus iki liepos?” – baimingai klausė prie Rasų kapinių sutikta prekeivė. Aplankyti maršalo Jozefo Pilsudskio širdies čia atvyksta šimtai lenkų turistų. Tačiau tik ne šiomis dienomis.
Iš vaikų – jokios naudos
Rasų kapinėse prie J.Pilsudskio širdies – tik lenkų moksleivių ekskursija. Vitalijui iš to – jokios naudos.
Kas kita – pensininkai iš Lenkijos. Kai kurie jų Vilniuje gimę, augę. Vedžiodamas po kapines ir skųsdamasis gyvenimu Vitalijus kartais per dieną sugebėdavo uždirbti iki 400 litų.
Vasaros mėnesiai jam būdavo patys pelningiausi. Tačiau atvykėlių prie kapinių tvoros jis laukdavo ir žiemą. Bėda, kad beveik visą uždarbį Celikas išleisdavo narkotikams.
Anksčiau Vitalijus glaudėsi kitoje koplyčioje, bet neapsikentęs kapinių sargas surinko jo patalus ir išmetė į konteinerį. Susirinkęs juos Celikas persikraustė į kitą koplyčią.
Geru žodžiu mini gegužę
Vilniuje iki antradienio apsilankė 520 Lenkijos turistų. Pernai birželį jų buvo atvykę 1645.
Anot Vilniaus turizmo informacijos centro direktorės pavaduotojos Jurgitos Stasaitytės, pasakyti tiksliau, kiek sumažėjo atvykėlių iš kaimynų valstybės, bus galima tiktai po futbolo čempionato.
Kas kita buvo praėjusį mėnesį. Gegužės 1-ąją kaimynai šventė Darbo dieną, o gegužės 3-iąją – Abiejų tautų respublikos konstitucijos, priimtos 1791 metais, dieną. Abi šventės Lenkijoje yra ne darbo dienos. Pasiėmę keletą laisvų dienų, lenkai užgriuvo Vilnių.
Vilniaus gidų bendrijos tarybos vadovė Danutė Bernatovič iš kolegų yra girdėjusi, kad lenkų Vilniuje per čempionatą gerokai sumažėjo. Praėjusį savaitgalį ekskursijų dar pasitaikė, bet paskui kaimynai išvažiavo namo sirgti už savo rinktinę.
Restorane tuščias vietas užėmė rusai
Algimantas Miknevičius, Restorano „Aula” direktorius
- Pastarosiomis dienomis pastebime, kad turistų iš Lenkijos gerokai sumažėjo, bet padaugėjo klientų iš Rusijos. Gal jie negavo bilietų į Europos futbolo čempionato rungtynes, tad bent į Vilnių atvažiavo?
Lenkų turistai mūsų restorane sudarydavo nemažą klientų dalį. Kai daugiau svečių iš Lenkijos, žinome, kad kaimynų šalyje šventės arba vadinamieji ilgieji savaitgaliai.
Dažnai lenkų turistai pas mus atvyksta didelėmis grupėmis. Mes juos labai gerbiame. Tarp restorano padavėjų yra nemažai lenkų tautybės vilniečių, tad jiems susikalbėti su klientais – ne problema.