Visi puikiai žino, ką reiškia „Made in Germany“. Daiktų, ant kurių puikuojasi šis užrašas, dažnai net nepavyksta sugadinti – nusibodus juos tenka išmesti dar veikiančius. Tai – dešimtmečius besisukančios skalbimo mašinos, nepavargstantys grąžtai ir vėjo jėgainės. Vokiečiai visam pasauliui sukūrė ir toliau kuria aukščiausios kokybės produktus.
Tačiau kažko labai paslaptingo, kaip jiems pavyksta visa tai pagaminti, tikrai nėra – vokiečiai tiesiog daug, itin kruopščiai ir sąžiningai dirba. Pamatęs defektą ar pastebėjęs mažiausią klaidą, vokietis nenumos ranka. Tuoj griebiamasi ieškoti problemos sprendimo būdų ir tobulinti netikslumus. Akivaizdu, kad triūsas atsiperka. Vokietija yra trečioji pagal eksportą šalis pasaulyje, nors pagal gyventojų skaičių tėra tik 16-oje vietoje.
Silpnoji vokiečių pusė – poilsis
Nepaisant puikių darbo rezultatų, dauguma vokiečių skundžiasi sunkiai sugebantys atsipalaiduoti. Ir iš tiesų, labai daug dirbant tai nėra taip jau paprasta. Ypač jeigu ne tik darbe, bet ir laisvalaikiu patiriama daug streso, kurio šioje šalyje apstu. O stresas, kaip žinia, turi įtakos įvairioms psichinėms ligoms.
Statistika iškalbinga. Žurnalas „Der Spiegel“ rašo, kad dėl psichinių ligų registruotų nedarbo dienų skaičius 2001 metais Vokietijoje siekė 6,6 proc. Tuo tarpu jau 2010 metais tokios ligos nedarbingumo priežastimi buvo įvardijamos beveik du kartus dažniau, t.y. 13,1 proc. atvejų. Žurnalo duomenimis, dėl psichinių ligų vokiečiai praranda 54 milijonus darbo dienų per metus.
Vokietijos sveikatos draudikų duomenimis, tokios ligos kaip depresija bei išsekimas pamažu gali tapti šalies ekonominėmis problemomis. Besikreipiančiųjų dėl minėtų sveikatos sutrikimų skaičius per pastaruosius 20 metų išaugo net 129 procentais.
Neseniai kompanija „Rheingold Salon“ Vokietijoje atliko „sugebėjimo atsipalaiduoti“ tyrimus. Rezultatai nemažiau stebinantys: 46 proc. apklaustų vokiečių dėl didelio streso ir nuolatinio pasiekiamumo jausmo teigė vis prasčiau sugebantys kuo nors mėgautis. Tuo tarpu jaunesnio amžiaus žmonėms sekasi dar prasčiau – džiaugtis gyvenimo malonumais teigė nesugebantys net 55 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų.
Net sekso metu dažnas vokietis teigė nesugebantis pilnai atsipalaiduoti. Žmones kamuoja savikritiškos mintys apie išvaizdą, kurią norėtų turėti, tačiau neturi.
Stropumas atsiperka finansiškai
Kaip ten bebūtų su vokišku laisvalaikiu, stropumas yra naudingas finansiškai. Europoje įsisiautėjus valstybių skolų krizei, vokiečiais pasitikima labiausiai. Na, o kuo didesnį pasitikėjimą šalis yra įgavusi finansų rinkose, tuo pigiau galima pasiskolinti. Vokietija, platindama 10-ies metų trukmės obligacijas, šiuo metu investuotojams įsipareigoja mokėti maždaug 1 proc. palūkanas per metus.
Tai reiškia, kad, siekdami didžiausio investicijų saugumo, investuotojai sutinka įsigyti Vokietijos obligacijų už palūkanų normą, kuri net neatperka infliacijos (šiemet prognozuojama infliacija Vokietijoje yra 2,1 proc., Lietuvoje 2,7 proc.). Investuotojams šiuo metu yra svarbiausias investicijų saugumas, o uždarbis – antroje vietoje.
Palyginti, atsipalaiduoti neabejotinai sugebantys, tačiau iki ausų skolose paskendę graikai įsigijusiems dviejų metų trukmės šalies obligacijas šiuo metu žada net 25 proc. investicijų pelningumą. Tik kažin, ar patys graikai dar tiki, kad kada nors jų skolos bus grąžintos.