Kasdien į privačia nuosavybe laikomą pašto dėžutę patenka 5–10 įmonių platinamų reklaminių leidinių – vadinamoji neadresuotoji reklama.
Su įkyrėjusia paslauga kauniečiai tvarkosi savo nuožiūra: reklaminį skaitalą grūda į kaimynų pašto dėžutes, tyko platintojų paryčiais, grasina jiems policija, pasitaiko – netgi apstumdo.
Specialistai įsitikinę, kad esama ir veiksmingesnių būdų pranešti apie savo paslaugas, bet verslininkams kliudo inercija.
Platintojai tvirtina priešingai: jei toks reklamavimosi būdas nebūtų veiksmingas, verslo klientai šios paslaugos atsisakytų.
Skaitalą sumeta kaimynams
Iki šiol mieste nebūta rimtesnių bandymų oficialiai pakovoti su pašto dėžučių šiukšlintojais – dauguma gyventojų netgi nežino, kad tai įmanoma.
Paplitęs būdas atsikratyti nereikalingo skaitalo – subrukti jį į kaimyno pašto dėžutę.
„Radęs šūsnį lapelių sumeta kitam, tas – dar trečiam. Žmonės dėl to per daug nepyksta, pasijuokiame, ir tiek“, – sakė K. Griniaus g. 7 namo bendrijos pirmininkas Vytautas Valaitis.
Savanorių prospekto 306-ojo daugiabučio bendrijos pirmininkas Vytautas Barauskas piktinosi netvarkingu platintojų darbu. Reklamos grūdamos į pilnas dėžutes, prišnerkščiama laiptinė.
V.Landsbergio-Žemkalnio gatvės 6-ojo daugiabučio bendrijos pirmininkui Valentinui Zubinui šalia pirmininko pareigų tenka nuolat iškuopti dvi nenaudojamas pašto dėžutes, į kurias gyventojai sumeta šūsnis lapelių.
Reklamuojasi iš inercijos?
Nejau, be aklo brukimo atsitiktiniam vartotojui, smulkusis verslas neatrado veiksmingesnių būdų pranešti apie savo prekes ir paslaugas?
„Naivu tikėtis didelių pokyčių, jei metų metus darai tą patį“, – vienos reklamos agentūros mėgstamą posakį priminė projektų direktorius Dalius Pocevičius.
Jis svarstė, kad dažniausiai einama paprasčiausiu keliu iš inercijos. Mat kitaip verslininkui tektų pirmiau pačiam sau įvardinti, kas yra jo produkto pirkėjas, kodėl žmogus turėtų norėti būtent jo gaminamo produkto, ir ieškoti būdų, kaip dar galima jį pasiekti.
„Vieno kokio nors ypač sėkmingo būdo reklamuotis nėra. Vis dėlto pirmiausia reikėtų tiesiog kurti gerą produktą. Nėra nieko veiksmingesnio, kaip patenkintas preke ar paslauga vartotojas, kuris geromis emocijomis dalijasi su pažįstamais“, – pažymėjo specialistas.
Platintojų – ištisa armija
Bet neadresuotosios reklamos platintojai mano kitaip.
„Jei ši verslo sritis egzistuoja, vadinasi, šiuo metu veiksmingesnio būdo pasiekti gyventojus nėra“, – sakė vienos Kauno platinimo firmos vadybininkas Tomas.
Jo žiniomis, Lietuvoje reklaminio pobūdžio leidinius platina apie 150 įmonių. Smulkesnėse dirba 5–7, didžiosiose – ir keletas šimtų darbuotojų.
Patekti į rakinamas daugiabučių laiptines platintojams nesudėtinga. Vienur užraktų kodai lengvai atspėjami, kitur užtenka luktelėti, kol kas nors įeis, o daugelyje namų lauko durys apskritai atlapos.
Bendrovės Lietuvos pašto atstovų teigimu, kauniečiai šia paslauga nesiskundžia.
Nenorint gauti reklamos reikėtų ant pašto dėžutės užsiklijuoti apie tai informuojantį užrašą. Į tokį pageidavimą laiškininkai žada atsižvelgti.
Gyventojų teisių nepažeidžia?
Nors pripažino, kad susiduria su gyventojų nepasitenkinimu ir net agresija, platinimo firmos atstovas įsitikinęs, kad žmonių teisių niekaip nepažeidžia.
Gyventojai esą reklamas galėtų pakęsti ir iš solidarumo: juk uždraudus tokią verslo rūšį daug žmonių liktų be darbo.
Pasiūlymus prie lauko durų įrengti skelbimų lentas ar kokias nors talpyklas leidiniams vadybininkas supeikė: taip adresatų nepasieksi. Juk neįmanoma skelbimų lentoje pakabinti prekybos centro nuolaidų žurnalo.
Sumažinti skrajučių srautą padėtų ant pašto dėžučių užklijuoti užrašai „Reklaminių leidinių nemesti“.
Tačiau firmos atstovas Kaune nežino nė vieno daugiabučio, kurio gyventojai būtų aiškiai uždraudę platinti reklaminius leidinius.
Reklamos atsisakyti įmanoma
Milda Deimantė, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus vedėja:
- Reklamos įstatymo 13 straipsnio 2 dalis draudžia tiesiogiai teikti reklamą konkrečiam asmeniui, jei yra aiškiai išreikštas šio asmens nesutikimas.
Pažeidus reikalavimą baudžiama nuo įspėjimo iki 1–30 tūkst. litų baudos.
Jei išreiškęs nesutikimą asmuo vis tiek gauna nepageidaujamą reklamą, jis turėtų kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją (dėl ne maisto prekių ir paslaugų reklamos) arba į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (dėl maisto produktų).
Pagal šių institucijų surašytus pažeidimo protokolus VVTAT skiria Reklamos įstatyme nustatytas ekonomines sankcijas.