Kazachstano sostinėje Astanoje išvydusi prekybos centrą „Mega“ kaunietė Indrė Bagdonė nustėro.
„Pasijutau, lyg būčiau Kaune, lyg pamačiusi mūsų prekybos centro brolį dvynį. Įdomu, kas ir nuo ko galėjo nukopijuoti prekės ženklą? Išvis ar žino kauniečiai apie tokį sutapimą?“ – klausė moteris.
Specialistai teigia, kad prekės ženklo apsauga galioja tik toje teritorijoje, kurioje jis įregistruotas.
Būna, kad tas pats ženklas, priklausantis skirtingiems savininkams, yra įregistruotas keliose šalyse.
Ar taip atsitiko ir Kaune bei Kazachstane esantiems prekybos centrų „Mega“ prekės ženklams?
Apie Kauną nežinojo
„O kur yra Kaunas? Ir jūs taip pat turite parduotuvę „Mega“?“ – išgirdęs klausimą dėl prekės ženklo panašumo paklausė Almatoje esančios „Mega“ atstovas Ališeras Jelikbajevas. Jis patikino, kad šis prekės ženklas Kazachstane buvo sukurtas 2005 metais.
„Buvo pasiūlyti keli variantai, tačiau vėjo malūnėlis su skirtingų spalvų sparnais mums pasirodė pats tinkamiausias.
Prekės ženklas užregistruotas Kazachstane“, – pridūrė prekybos milžino atstovas.
Kazachstane esančio prekybos tinklo „Mega“ valdytojai pristato centrus kaip didžiausius šalyje pasaulinio lygio didcentrius.
Centrai veikia net keturiuose šalies miestuose – Almatoje, sostinėje Astanoje, Šimkente ir Aktobėje.
Didžiausia kazachų „Mega“ iškilusi Almatoje, šio 2006 metais atidaryto prekybos centro plotas panašus į Kauno.
Paprastomis dienomis Almatoje veikiančiame centre apsilanko apie 30 tūkst. žmonių. Antra pagal dydį „Mega“ veikia Astanoje.
Kaune centras iškilo anksčiau
Kauno prekybos ir laisvalaikio centrą „Mega“ valdančios bendrovės „Baltic RED“ marketingo vadovė Rasa Vyšniauskienė neneigė pastebinti didelį centrų Kazachstane panašumą į lietuviškos „Megos“.
Tačiau prekybos centras Astanoje atidarytas metais vėliau nei Kaune. Tai svarus argumentas, kad ne kauniečiai nuo kazachų ženklą nusižiūrėjo.
2003 metais Rakauskų šeimai priklausanti įmonė SSPC iš Vokietijos bendrovės „Dr.Werner Pfeiffer Objekt Entwiklung“ įsigijo bendrovės „Baltic Shopping Centers“ akcijas, kuriai priklausė prekybos ir laisvalaikio centro „Mega“ projektas: sklypo nuomos teisės, prekybos centro koncepcija, pavadinimas, logotipas ir kt.
Objekto architektūrinę koncepciją kūrė Didžiosios Britanijos architektų kompanija „Chapman Taylor“, prekės ženklas buvo užregistruotas tik Lietuvoje.
„Prekės ženklo spalvos ir malūnėlio simbolis reiškia dinamiškumą, žaismingumą, džiaugsmą ir gerą nuotaiką. Pavadinimas „Mega“ simbolizuoja ir prekybos centro dydį, ir pasirinkimo galimybes: tiek apsipirkimo, tiek laisvalaikio bei pramogų“, – aiškino R.Vyšniauskienė.
Ženklas kainuoja milijonus
Kazachstane centrus „Mega“ statė ir prižiūri kompanija „Astana Group“. Šių centrų projektus kūrė prancūzų bendrovė „Design Architectural“, o patį prekės ženklą pasiūlė reklamos agentūra „Panda“.
O dabar paieškokime skirtumų ir panašumų.
Kazachų pavadinimas „Mega“, kaip ir kauniečių, užrašytas raudonomis raidėmis, gana panašiu šriftu.
Kazachstane esančių prekybos centrų simbolis labiau primena gėlės žiedą su penkiais lapeliais ir jis sukasi laikrodžio rodyklės kryptimi. Kaunietiškos „Megos“ simboliu pasirinktas vėjo malūnėlis su keturiais sparnais, besisukančiais prieš laikrodžio rodyklę.
2009 metais prekės ženklo „Mega“ vertė visame pasaulyje buvo įkainota beveik 63 mln. JAV dolerių.
Tas pats ženklas – keliose šalyse
Arūnas Želvys, Valstybinio patentų biuro Teisės ir tarptautinių reikalų skyriaus vedėjas:
- Paprastai Lietuvos teismuose nuolat vyksta apie 40–50 prekės ženklų pažeidimų bylų. Ikiteismine tvarka mūsų biuro Apeliaciniame skyriuje kasmet išnagrinėjama apie 160 protestų.
Prekės ženklo apsaugą Lietuvos teritorijoje galima įgyti trimis būdais: paduodant prekės ženklo paraišką pagal Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymą (įregistruotas ženklas galioja Lietuvos teritorijoje), pagal Europos Sąjungos (ES) reglamentą dėl Bendrijos prekės ženklo (įregistruotas ženklas galioja visoje ES teritorijoje) arba pagal Madrido sutarties dėl tarptautinės ženklų registracijos protokolą (paraiškoje galima nurodyti tas valstybes, kuriose pageidaujama įgyti apsaugą; sutarties valstybės narės šiuo metu yra 85 pasaulio valstybės, įskaitant ir Lietuvą).
Šiuo metu Lietuvoje pagal Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymą galioja 36 730 prekių ženklų, pagal Madrido sutarties dėl tarptautinės ženklų registracijos Madrido protokolą – 43 178 tarptautinės registracijos ženklai. Bendrijos prekių ženklų, kurie taip pat galioja Lietuvoje, iki šiol yra registruota apie 800 tūkstančių.
Prekės ženklo apsauga galioja tik toje teritorijoje, kurioje jis yra registruotas, paprastai tai yra konkrečios valstybės teritorija (išskyrus, pavyzdžiui, minėtus Bendrijos prekių ženklus, kurie galioja visoje ES teritorijoje). Vadinasi, gali susiklostyti situacija, kai tas pats ženklas, priklausantis skirtingiems savininkams, yra registruotas keliose šalyse.
Ar tokia vėlesnė ženklo registracija kitoje šalyje bus teisėta, priklauso nuo konkrečių aplinkybių ir tos valstybės teisės aktų.