Svajonių namai: kaip išsirinkti sau tinkamiausią butą?

Buto paieškos – ne dieną ir ne dvi trunkantis darbas. Jei pasiseks, sau tinkamą gyvenamąją erdvę galite susirasti ir per savaitę. Tačiau tiksliai žinantys, ko ieško, svajonių būsto paieškai galėtų paaukoti net metus ar daugiau. Juk renkamasi ne naująjį virdulį ir ne svetainės baldų komplektą, o asmeninę erdvę, kurioje saulė šviesti turėtų ryškiau nei kitur, o sienos – alsuoti jaukumu, ramybe ir patogumu. Jei visur yra gerai, tai čia turėtų būti geriausia.

Savo yra savo

Lietuviai nuo seno pasižymi kaip tauta, kuri, nepaisant tam tikrų nuomojamo buto privalumų, pirmenybę teikia nuosavam būstui. O ir statistikai ne kartą skelbė, kad Lietuva patenka tarp tų šalių, kuriuose daugiausiai gyventojų gyvena nuosavuose būstuose.

Tiesa, norintiems pradėti būsto paiešką, reikėtų pasitaupyti kantrybės atsargų. Esate naivus, jei tikitės, kad tai lengvai įvykdoma užduotis. Dažnu atveju tai – visą darbo dieną trunkantis darbas be apmokamų viršvalandžių ir su nesibaigiančiomis užduotimis. Kita vertus, vargti verta, nes savo namuose galėsite kurti savas taisykles.

Visų pirma, reikėtų nustatyti savo poreikius ir kriterijus, kuriais vadovausitės rinkdamiesi naująjį būstą. Tarkim, kiek žmonių gyvens bute, koks yra mažiausias pageidaujamas plotas, vieta miesto žemėlapyje. Ne mažiau svarbūs yra statybos metai, nes galutinę kainą lems ir tai, ar pastatas išdygęs naujai ar yra butas yra senos statybos name.

Svarstydami, kokį biudžetą skirsite naujo buto įsigijimui, būtinai pasikonsultuokite su įvairiais bankais, išanalizuokite savo finansinių galimybių ribas.

Paieškos labirintuose Įsivaizduokite, kad jau žinote, kokio ploto būsto ieškote, daugmaž įsivaizduojate, kur pageidaujate gyventi ir, kokią sumą galite tam skirti. Laikas nerti į paieškų sūkurį. Čia, kaip pripažįsta daugelis, prasideda pats smagumas.

Mantas Umbrasas, nekilnojamojo turto vystymo ir plėtros bendrovės „MG Valda“ pardavimų skyriaus vadovas tikina, kad variantai yra tik du: buto ieškotis savarankiškai arba kreiptis į tarpininkus. Abu jie gali baigtis sėkmingai. Tiesa, laiko sąnaudos dažnu atveju būna skirtingos. Savo jėgomis buto medžiojantys pirkėjai užtrunka ilgiau. Kita vertus, tai – ne taisyklė.

Nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje nėra didelė, todėl visai tikėtina, jog bent vienas iš pažįstamų žinos dėmesio vertą butą. Be to, verta pabandyti prisiminti, galbūt tarp artimųjų ar pažįstamų yra nusimanančių statyboje, apdailoje, būsto dizaine.

O ieškantiems svajonių būsto pasikliaunant tik asmeniniais sugebėjimais, M. Umbrasas, pataria pradėti nuo internetinių skelbimų svetainių analizės.

„Kadaise būsto skelbimų rinką savo rankose laikė laikraščiai. Dabar ši pozicija atiteko interneto svetainėms. Lietuvoje yra kelios lyderiaujančios, tad ir pradėti vertėtų nuo jų. Portalų paieškos kriterijai yra labai tikslūs, aiškiai suformuluoti. Tad paiešką galima susiaurinti iki labai individualių poreikių.

Sutuoktinių porai reikia apie 50-60 kv.m gyvenamojo ploto būsto, kuriame būtų atskiras miegamasis ir virtuvė su svetaine (kartu arba atskirai). Turinčios atžalų šeimos būstas turėtų būti šiek tiek erdvesnis, sako specialistas. Trijų asmenų šeimai rekomenduoja įsigyti trijų kambarių butą, kurio plotas siektų apie 70 kv. m. Skaičiuojama, kad vienam žmogui užtenka 38-39 kv. m. ploto, dviem – 39-48 kv. m.

„Gerai išplanuota maža erdvė gali būti jaukesnė ir praktiškesnė nei be logikos paskirstyta didelė“, - mano M. Umbrasas. Mažame bute greičiausiai negalėsite turėti ir didelės virtuvės, ir erdvaus vonios kambario ar miegamojo. Tuomet teks apsispręsti, kokiai erdvei teikiate pirmenybę.

Individualistai. Tai šiuolaikinius butų pirkėjus apibūdina „MG Valda“ atstovas. Dažnam, pastebi jis, įsiūlyti butą su pilna apdaila nėra lengva. Daugelis pageidauja dalinės būsto apdailos, mat asmeninę erdvę nori kurti pagal savo kriterijus, pomėgius, skonį ar net suvokimą apie interjerą. Atvejis „Taip, kaip pas kaimyną“ mūsų šalyje sunkiai įsivaizduojamas. Savamokslių interjero dizainerių karta buto įsirengimo procesą pavertė daugeliui įkandama užduotimi.

Projektų vystytojai gali pasiūlyti daugiausia kelias universalias pilnos apdailos variacijas. O ir tos turėtų būti pritaikytos universaliam skoniui. Rinktis dažnu atveju tikrai yra iš ko, bet daugelis lietuvių pilną apdailą vertina kaip masinę gamybą. O butas, kaip žinia, asmeninė gyvenamoji erdvė, todėl, mąsto dažnas, tai, kas tinka kitam, mano bute sau vietos neatras.

Vakarų šalyse butai su pilna apdaila yra kur kas paklausesni. Be to, mėgstantiems skaičiuoti, M. Umbrasas pataria išanalizuoti, kaip skirsis buto „su viskuo“ ir dalinai įrengto būsto kaina. Dažnu atveju suma po įrengimo bus labai panaši.

Pilnos apdailos paketo kainą dažnai lemia būsto įrengimui naudojamos medžiagos. O kokybiškų vystytojai gali įsigyti pigiau nei pavieniai klientai, mat jiems yra taikomos didelės nuolaidos. Dar vienas pilnos apdailos privalumas – švarios rankos. Migreną provokuojantys remonto darbai gula ne ant jūsų pečių.

Žinantiems, kaip turės atrodyti jų svajonių namai, pašnekovas pataria nesiblaškyti ir rinktis butą su daline apdaila. O norintiems universalaus, bet ne banalaus interjero, siūlo neatmesti pilnos apdailos galimybės.

Pilna apdaila dažniau gundo tuos, kurie butą jau kartą įrenginėjo ir žino, kad svajonė apie unikalų būstą gali virsti galvos skausmu. Pripažinkime, interjero dizainas, kaip ir kitos specialybės, reikalauja žinių ir įgūdžių. Viena – numatyti vietą sofai, kita – 40 kv. m. ploto butą pritaikyti, tarkim, dviejų žmonių gyvenimui.

Pagal vietą M. Umbrasas buto siūlo skirstyti į tris kategorijas. Pirmoji - toliau nuo centro šurmulio nutolę ekonominės klasės miegamieji rajonai, antroji – prestižiniais vadinamieji rajonai (Vilniuje tai, tarkim, Antakalnis arba Žvėrynas ir tolėliau nuo miesto šurmulio esančios Santariškės, Verkiai), trečioji – miesto centras ir senamiestis.

Tikimybė rasti nebrangų ir kokybišką butą centre egzistuoja. Kaip ir tikimybė patogiai ar net prabangiai gyventi kur nors miesto pakraštyje. Visa kita – tik taisyklės. O jos diktuoja ir kainas: miegamuosiuose Vilniaus rajonuose už kv. m. teks mokėti 3500-4500 litų, prestižiniuose – 4500-6000, o miesto širdyje – daugiau nei 6000.

Pirkėjui svarbu ne tik tai, koks yra buto kainos ir kokybės santykis, bet ir tai, kokie privalumai siūlomi kartu – žalia erdvė šalia namo, galimybę statyti automobilį, netoliese esantys darželis, mokykla, viešojo transporto stotelė ar prekybos centras. Pridėtinę vertę didins ir ramybė – už tylą, pripažįsta M. Umbrasas, irgi teks susimokėti.

Daugelis daugiabučių yra aptverti, mat juose kuriasi jaunos šeimos su mažais vaikais. O kas svarbiausia tėvams? Vaikų saugumas, pabrėžia pašnekovas.

Ne mažiau svarbu ir tai, kad artimiausia viešojo transporto stotelė nuo namų būtų nutolusi ne daugiau nei 500 metrų, o pakeliui į ją – nedaug kliūčių. Šalia turėtų būti ir maisto prekių parduotuvė. Dar galima būtų atsižvelgti į tai, kokios švietimo įstaigos, darželiai ir mokyklos, yra lengviausiai pasiekiamos.

Noras turėti savo žalią pievą lietuviams, anot M. Ubraso, itin svarbus. Žalias plotelis prie namų arba šalimais esantis miškelis būsto vertę, savaime aišku, didina. Butai su vaizdu į gatvę bus pigesni nei tie, pro kurių langus matosi parkas, pieva ar miškas.

Kavą rytais geriate balkone? Šis, pasak pašnekovo, yra pirmojo būtinumo „prekė“. Dar geriau, jei pro jį atsiveria ramus, žalias, dėmesį patraukiantis ir neįkyrus vaizdas. Tiesa, reikėtų nepamiršti, kad nuo balkono dydžio priklausys ir buto kaina.

Jei gerai gyvensite jūs, saugiai turi jaustis ir jūsų vairuojama transporto priemonė. Tai, ar šalia namų yra pakankamai vietos automobiliui pastatyti, reikšmę turi didelę. Juk iššokus iš mašinos, namus norisi pasiekti per minutę.

Vienam butui skiriama 1,2 stovėjimo vietos automobiliui, kai kurie projektuose automobilį galima laikytis požeminėje aikštelėje. Tik už tai teks sumokėti nuo 15 iki 30 tūkst. litų.

Kaimynų, kaip ir tėvų, sakoma, nepasirinksi. Bet patikrinti, tarp kokių žmonių gyvensi, įmanoma. Net perkant butą naujos statybos name.

„Dažno projekto vystytojas galimus butų pirkėjus ir juos jau įsigijusius ragina su kaimynais susipažinti tam skirtuose forumuose“, - paaiškina M. Ubrasas. Kita vertus, neabejoja pašnekovas, tai dar negarantuoja geros kaimynystės. Ar name vyraus darna, paaiškės, kai visi gyventojai įsikels į įsigytus butus.

Įsijausti derantis, žinoma, nepatartina, tačiau derėjimasis yra elementari ir neatskiriama pirkimo proceso dalis. Tai kiek laiko teks derėtis dėl buto priklausyti gali nuo to, kokia yra perkamo būsto vertė. Butą išnuomoti ar parduoti mažiau skubama augant jo vertei.

„Tai, kiek pavyks nusiderėti, priklauso nuo pardavėjo noro nusileisti. Nuolaidas, nors ir simbolines, taiko beveik visi“, - neslepia M. Umbrasas ir skaičiuoja, kad dažnai pardavėjas būsto kainą sutiks sumažinti 10 tūkst. litų. Šiuo pinigus, galvoja pirkėjas, galės skirti svajonių namams įsirengti.

Emocijos renkantis būstą gali ir klaidinti, ir gelbėti. Kita vertus, jausmas, kurį patiri būdamas tam tikroje erdvėje, yra svarus kriterijus. Jei vidinis balsas sakys „ne“, nepadės nei logika, nei skaičiavimai. Juk iš tiesų renkamės ne butą, o namus. O pastarieji – tai ne tik dažytos sienos, spinta iš sendaikčių turgaus ir orkaitė. Tai – emocijų ir pojūčių rinkinys, kuris lems, kaip jausitės gyvendami savo „svajonėje“.