Tayo Abrahamo pardavinėjamos prekės atkeliavo tuo pačiu keliu kaip ir jis – per Juodąją jūrą. 28 metų nigerietis, palikęs žmoną gimtojoje Afrikoje, prieš penkerius metus atvyko į daug vilčių teikiančią Europą ir apsistojo tolimiausiame jos pakraštyje – Ukrainoje.
T. Abrahamas sėdi ant žemės, o aplinkui – vien konteineriai. Juk tai – didžiausias Europos turgus po atviru dangumi.
Vartai į Europą
„7 km” – taip vadinama milžiniška septynių kilometrų ilgio teritorija prie Odesos. Plotas, kuris dydžiu prilygsta 110 futbolo aikščių, panašus į labirintą, sukurtą iš jūrinių konteinerių.
Tarp jų pirkėjai ir prekybininkai pasiklystų, jei pagal sektorius konteinerių blokai nebūtų nudažyti mėlyna, žalia ar oranžine spalvomis.
„7 km” kasdien apsilanko 200 tūkstančių klientų, jų dėka turgaus dienos apyvarta siekia 20 milijonų eurų.
Didžiausio Europos prekybos centro po atviru dangumi administracija didžiuojasi sukūrusi 60 tūkstančių darbo vietų, mielai pabrėžia turgaus reikšmę regiono ekonomikai.
Tačiau „7 km” – tai pirmiausia piratinių gaminių ir kontrabandos židinys. Ši teritorija – didžiausia Europos žemyno juodoji rinka. Iš čia garsių prekių ženklų klastotojai į Vakarus tempia „Adidas” sportinių batelių ar „Louis Vuitton” rankinių kopijas.
Kainos – juokingos
T.Abrahamas ištraukia iš vienos dėžės sportinius batelius su trimis juostelėmis, išties atrodančius kaip „Adidas”. „Tačiau iš tikrųjų jie pagaminti Kinijoje arba Turkijoje”, – sako nigerietis.
Sportinių batelių porą T.Abrahamas parduoda už 12, o batus su krokodilu („Lacoste” prekės ženklu. – Red.) – už 15 eurų. Tad ar bereikia stebėtis, kad jų paklausa didelė?
Nigerietis nuomojasi du vieną ant kito uždėtus oranžinės spalvos konteinerius. Apačioje įrengtos lentynos, ant kurių išdėlioti batai ir sudaužytas veidrodis.
Viršuje išdėstytos dėžės stambiems pirkėjams, kurie Odesoje perka prekes dideliais kiekiais tam, kad išgabentų į Europą.
Vagystė vidury dienos
Europos futbolo čempionatas „7 km” prekeiviams duos nemažai papildomų pajamų. T.Abrahamas iš savo konteinerio ištraukia kartoninę dėžę su paplūdimio šlepetėmis, kurias puošia Lenkijos ir Ukrainos nacionalinių spalvų žiedai, kamuolys ir užrašas „UEFA Euro 2012”.
Jas nigerietis parduoda dėžėmis, kaip ir veltines skrybėles su Europos futbolo čempionato logotipu ar pirmenybių talismanus Slaveką ir Slavko, kurių platinimo teisės oficialiai priklauso JAV koncernui „Warner Bros”.
Europos futbolo asociacijų sąjunga (UEFA), kuri pirmą kartą ryžosi futbolo čempionatą rengti Rytų Europoje, dėl tokio klastočių antplūdžio pernelyg didelio triukšmo nekelia.
„Mes nežinome, ar daug klastočių esama rinkoje, ir dėl to mums sunku įvertinti nuostolius”, – sakė UEFA atributikos realizavimo vadybininkas Thibaut Potdevinas.
Turi rimtų užtarėjų
UEFA laimėti kovą Rytų Europoje prieš atributikos klastotojus turi mažai galimybių. Nepaisant net ir to, kad dar iki didžiosios sporto šventės Ukraina išleido įstatymą, saugantį UEFA prekės ženklą.
Juodoji rinka bent jau Odesoje turi labai įtakingų sąjungininkų. Policija ir vietos valdžia globoja šį verslą.
Nenuostabu – juk turgavietės direktorius Anatolijus Berladinas anksčiau buvo Milicijos skyriaus vadovo pavaduotojas.
Vienas iš nematomų milžiniškos turgavietės asmenų – Olehas Kolesnikovas, Odesos miesto tarybos narys. „Iki šiol niekam nepavyko parklupdyti mūsų verslo”, – gyrėsi jis.
Iš tiesų niekas to net nebandė daryti. Odesoje ne paslaptis, kad ukrainiečių pareigūnai suklastotiems gaminiams iš Turkijos ir Kinijos padeda išvengti kontrolės Juodosios jūros uostuose.
„Aišku, kad muitinė užsidirba iš kontrabandos”, – sakė pavardės nenorėjęs įvardyti koncerno „Warner Bros” darbuotojas.
Kai tarpininkai iš T.Abrahamo sportinius batelius ar čempionato simbolika papuoštas paplūdimio šlepetes perka dėžėmis, nigerietis jau žino, kur šios prekės bus išgabentos.
Tuo užsiimantys žmonės jas pristato į Padniestrę, esančią vos 80 kilometrų nuo Odesos. Ruožas tarp Moldovos ir Ukrainos nėra pripažintas tarptautiniu lygiu ir laikomas kontrabandos citadele.
Iš čia garsių prekių ženklų imitacijos per Moldovą patenka į Rumuniją, o iš ten – į Europos Sąjungos šalis.
Už visus galvos neguldo
Prekyvietės administracija už konteinerį plėšia 300 dolerių (dabartiniu kursu – 825 litus) per mėnesį, už krautuvę – tūkstantį dolerių. Bet daugeliui prekiautojų verslas apsimoka. Nigerietis T.Abrahamas per mėnesį uždirba 1200 dolerių – tris kartus daugiau nei Odesos vidurkis.
Apie nelegalią prekybą ir piratinius gaminius prekyvietės direktorius A.Berladinas, savaime suprantama, nieko nenori net girdėti.
„Mes prekiaujame tikrais daiktais”, – sako jis. Bet ir pats pripažįsta, kad už visus 14 tūkstančių pardavėjų negali laiduoti.
Prie konteinerių miesto įrengta 10 tūkstančių vietų automobilių stovėjimo aikštelė visomis dienomis pilnutėlė.
Kiek tolėliau stūkso statybinių medžiagų prekybos centras, kuris yra Europos futbolo čempionato rėmėjas ir todėl gali pardavinėti oficialią aistruoliams skirtą UEFA simboliką.
Tačiau prie prekybos centro esanti didžiulė automobilių stovėjimo aikštelė tuščia. Laimėtojas – akivaizdus. („Spiegel.de”, LR)