2010 metais įkurta Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) jau trečius metus dirba tam, kad neeilinės Lietuvos mokslininkų idėjos, valandos laboratorijose ir specialistų erudicija nenueitų veltui, o jų išradimai – iš tikrųjų keistų pasaulį.
Siekiama, kad į pažangos procesą įtraukus verslą ir valstybės investicijų Lietuvos mokslininkų išradimai būtų paklausūs, kurtų pridėtinę vertę ir sėkmingai konkuruotų tarptautinėse rinkose.
„Šiuo metu Lietuvos verslo organizacijoms ir mokslo institucijoms finansinė parama inovacijoms kurti yra labai svarbi, tačiau pagrindinis tikslas yra suartinti šių sferų specialistus ir sutvirtinti ilgalaikį bendradarbiavimą, – sako Arūnas Karlonas, mokslo inovacijų ir technologijų agentūros direktorius. – Todėl Lietuvos valstybės ir Europos Sąjungos parama turėtų paskatinti verslą saugiai investuoti į mokslinius tyrimus, o perspektyvius specialistus kurti investicijoms patrauklius mokslinius projektus ir atskleisti savo išradimų praktinę vertę.”
Jau trečius metus Lietuvos įmonės gali gauti inovacinius čekius – MITA skiriamą paramą, už kurią perkamos paslaugos iš Lietuvos mokslo institucijų: atliekami moksliniai tyrimai, rengiamos galimybių studijos ir vykdoma technologinė plėtra.
Inovaciniai čekiai jau sulaukė didelio populiarumo. 2010 metais paramą inovaciniais čekiais gavo 86 įmonės (vertė 975 000 Lt), 2011 metais pagal šią priemonę skirta 1 mln. litų 85 įmonių inovaciniams projektams. Verslas gali pretenduoti į 10 000 litų čekį, jei juo finansuojama visa projekto vertė, ir 20 000 litų – jei bent ketvirtadalį lėšų padengia pati įmonė.
Pasak MITA vadovo A.Karlono, per pastaruosius metus Lietuvos mokslininkų sėkmingi projektų pavyzdžiai iliustruoja ne tik mokslinį mūsų šalies potencialą, bet ir tai, ką gali tikslingai nukreipta parama ir valstybės dėmesys inovacijoms kurti.
„Dauguma paramos projektų tęsiasi ir inovatyvių sėkmės istorijų kasmet tiktai gausėja, tačiau didžiausias privalumas – atsirandantis savarankiškas interesas ir ilgalaikės verslo strategijos, kurių pagrindas – moksliniais tyrimais kuriama vertė”, – aiškina A.Karlonas.
Inovatyvi įmonė nėra ilgalaikis titulas, veikiau įmonės veiklos filosofija, kai judėjimas pirmyn yra suvokiamas kaip vis naujų idėjų generavimas ir įgyvendinimas.
Lygiai taip pat ir mokslininkai, nuolat kaupiamas žinias ir įdirbį panaudojantys inovacijoms kurti, nėra linkę stovėti vietoje. Juk mokslo išradimo pritaikymas praktikoje tai – ir pripažinimas, ir savotiškas naujų darbų atskaitos taškas.
Pasak MITA vadovo A.Karlono, šiandienės investicijos yra ilgalaikės ir tikroji nauda išryškės po kelerių metų.
Su kiekviena sėkmės istorija, kai talentingas mokslininkas ar pažangi įmonė savo idėją paverčia tikra inovacija, yra kuriama Lietuvos ateitis.
MITA buvo įkurta Ūkio bei Švietimo ir mokslo ministerijų iniciatyva palankiai investicijų aplinkai kurti mūsų šalyje.
Agentūra administruoja nacionalines ir tarptautines programas, skirtas mokslui ir verslui bendradarbiauti, teikia nemokamas paslaugas verslo, mokslo, pramonės ir viešojo sektoriaus atstovams.
Šiuo metu parama inovacijų kūrėjus pasiekia per MITA koordinuojamas nacionalines aukštųjų technologijų ir pramoninės biotechnologijos plėtros programas. Dalyvaudamos tarptautiniuose konkursuos Lietuvos mokslo institucijos ir verslo organizacijos įgyvendina savo projektus aukštųjų technologijų, pramoninių biotechnologijų, energetikos, medicinos ir kitose srityse.
Saulės energetikos pažangai – eksperimentinių tyrimų kompleksas
Norint efektyviai panaudoti saulės energijos šaltinius Lietuvoje reikia ne daugiau saulės, o daugiau žinių ir praktiškai pagrįstų mokslinių tyrimų.
Tai stengiasi įrodyti bendrovė „Arginta”, vieną po kito įgyvendinanti inovacinius atsinaujinančios energijos panaudojimo projektus. Neseniai ES fondų ir savo lėšomis specialistai įsirengė eksperimentinį 149 kW galios saulės elektros tyrimų kompleksą.
2010-aisiais savo srities pionieriai Lietuvoje gavo apie 1,04 mln. litų paramos pagal priemonę „Intelektas LT+”, savų lėšų buvo pridėta apie 0,7 mln.
Pastaruoju metu „Arginta” dėmesį sutelkė į mokslinę tiriamąją ir ekperimentinės plėtros (MTTP) veiklą, kurios tikslas – generuoti naujas žinias ir pritaikyti jas plėtojant naujas, atsinaujinančius energijos šaltinius naudojančias jėgaines.
Pasak „Argintos” inovacijų plėtros direktoriaus Vito Mačiulio, šis projektas skirtas ne tik saulės, bet ir vėjo jėgainių eksperimentiniams tyrimams.
Jie skirti matuoti jėgainių energetinį efektyvumą, jų atsparumą vėjo greičiui, vibraciją, atmosferos poveikį.
Tyrimų duomenys bus kaupiami iki kitų metų pavasario. Juos apibendrinus, mokslininkai pateiks išvadas, kurie iš jėgainių modulių yra tinkamiausi Lietuvoje.
Šių išvadų laukia ir gamybinės įmonės, ketinančios saulės jėgaines įsirengti ant pastatų stogų.
„Projektą pradėjome spalį. Bet žiemos rezultatai mums nėra patikimi, nors ir rodo kai ką įdomaus.
Pavyzdžiui, kad plonos plėvelinės saulės baterijos Lietuvos gamtinėmis sąlygomis, kur dažnai šalta ir drėgna, veikia neblogai, bet veiksmingiausi yra optimaliais kampais sumontuoti polikristaliniai silicio moduliai”, – sakė V.Mačiulis.
Atlikusi mokslinius tyrimus, „Arginta” planuoja kurti pažangiais techniniais sprendimais paremtus produktus. Įmonė ir šiuo metu yra pasirengusi dėl saulės jėgainių įrengimo ir priežiūros konsultuoti individualius ir pramoninius klientus.
„Daugybė žmonių norėtų įsirengti saulės jėgaines.
Jiems labai svarbu gauti duomenų, kokios rūšies, iš kokių medžiagų pagamintos saulės baterijos moduliai Lietuvos gamtinėmis sąlygomis yra veiksmingiausi. Mums patiems tai irgi svarbu. Nes įmonė turi ir savo jėgainę, kurią norėtume toliau tobulinti ir plėsti”, – sakė V.Mačiulis.
Tai jau ne pirmas panašus bendrovės projektas. Šį rudenį bendrovė išplėtė turimą MTTP bazę ir įkūrė atsinaujinančios energijos šaltinius naudojančią jėgainę. Projekto metu buvo suformuota mokslinių tyrimų bazė.
Joje sumontuotos fotovoltinės – fiksuotosios ir judriosios (sekančios saulę) sistemos, kurios naudojamos eksperimentiniams moksliniams tyrimams. Saulės jėgainė – tai savita industrinė laboratorija.
Stebėjimo duomenys renkami iš 32 tipų fotovoltinių įrenginių, pavyzdžiui, stacionarių ir saulę sekančių sistemų, fotovolvinių modulių (baterijų), pagamintų iš įvairių medžiagų.
Dar viena mokslinių tyrimų bazė yra skirta vėjo jėgainių (horizontaliosios ir vertikaliosios ašies) eksperimentiniams moksliniams tyrimams.
Trečioji – kompiuterinė bazė – skirta mokslinių tyrimų rezultatams apdoroti.
MITA veikla
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) koordinuojamose programose dalyvauja ir paramą savo projektams gali gauti Lietuvos mokslo institucijos, verslo organizacijos ir moksline veikla užsiimantys privatūs asmenys.
Inovacijas skatinantys projektai yra finansuojami iš Europos Sąjungos paramos, o už jų įgyvendinimą yra atsakingos Ūkio ministerija ir MITA.
ES parama įmones pasiekia per tokias programas kaip „Idėja LT”, „Intelektas LT+”, „Lyderis LT”, „E. verslas”, „Procesas”, „Naujos galimybės”, „Inoklaster LT” ir kt.
2007–2013 metų ES paramos etapui iš Ekonomikos augimo veiksmų programos Ūkio ministerija įmonių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovaciniams projektams yra numačiusi skirti per 0,9 mlrd. litų. Dar per 0,9 mlrd. litų bus skirta verslo aplinkai gerinti ir finansų inžinerijos priemonėms įgyvendinti.
Praėjusiais metais patvirtinta dar viena priemonė, finansuojama iš ES struktūrinės paramos, – „Inogeb LT-3”. Jos tikslas – stiprinti Lietuvos inovacijų sistemą siekiant sukurti veiksmingą žinių ir technologijų sklaidos terpę, kuri skatintų šalies įmones aktyviau plėtoti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bei inovacijų veiklą. 2011 m. „Inogeb LT-3” projektams skirtas beveik 10 mln. litų finansavimas.