Turtą drausti sugalvoja tik po gaisro, potvynio ar vagystės

Šarūnas Meškys
Draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ atliktoje apklausoje paaiškėjo, jog net trečdalis didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų nedraudžia savo būsto, nes mano, jog nelaimės juos aplanko retai arba neturi pinigų ir laiko draudimo paslaugoms. „Žmonės nesidomi draudimu, nes nelaimės juos aplenkia ir tiki, jog ateityje jų nebus ir savo turtą draustų tik įvykus nelaimei“, - tyrimo ataskaitoje kalbėjo būsto draudimo ekspertas Andrius Gimbickas. Pasak jo, didžioji gyventojų dalis, nedraudžianti savo būsto – pensijinio amžiaus bei be vaikų gyvenantys asmenys.
Gyventojai draudimo paslaugomis nesinaudoja, nes mano, jog nelaimės jų neaplanko
Daugiau nuotraukų (1)
Vandentiekio avarija - dažniausia
Atliktoje apklausoje paaiškėjo, jog tik kas penktas didžiųjų Lietuvos miestų daugiabučių gyventojas yra apdraudęs savo nekilnojamąjį turtą. Kaip teigė būsto draudimo ekspertas A. Gimbickas, didžiausią materialinę žalą padaro gaisras, tačiau dažniausia ir mažiausiai skausminga nelaimė – vandentiekio avarija, o jos padaryta žala siekia vidutiniškai 1200 Lt.
Draudimo bendrovės ataskaitoje nurodyta, jog 40 proc. Vilniaus miesto gyventojų, kurių darbo užmokestis didesnis nei 1500lt draudžia savo butą, tačiau nuosavų namų savininkai didžiuosiuose Lietuvos miestuose , nepaisant gaunamų pajamų, nekilnojamąjį turtą draudžia kur kas aktyviau – 50 proc. privačių namų jau apdrausta.
Anot Andriaus Gimbicko, Lietuvos gyventojai labiausiai bijo gaisro ir jo sukeltų padarinių, kurie gali padaryti didžiulę žalą ar kainuoti net gyvybę. Tad šiuo metu pagrindinis gyventojų motyvas draudžiant būstą – gaisro baimė ir pavojus.
Kaimynai – patikima apsauga?
Atlikto tyrimo duomenimis paaiškėjo, jog daugelis daugiabučių gyventojų savo būsto apsaugą patiki kaimynams, tačiau artimesnių santykių su jais nepalaiko. „Trys ketvirtadaliai apklaustųjų mano, jog jų turtą patikimai saugo kaimynai bei šarvuoto durys. Du trečdaliai teigė, pažįstantys savo kaimynus ir tiki, jog įvykus nelaimei kaimynai kvies pagalbą ar patys imsis gelbėti svetimą turtą“, - teigė draudimo ekspertas. Kaip parodė apklausos rezultatai, savo telefonų numeriais dalijasi daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų, o buto raktus kaimynams palieka tik kas penktas nekilnojamojo turto savininkas.
Vasara – vagysčių sezonas
Pasak Andriaus Gimbicko, vagysčių tikimybė vasaros sezono metu dėl gyventojų atostogų išauga du kartus. Draudimo bendrovės duomenimis, nuostoliai, patirti vagysčių metu padidėjo 45 proc. 2011 metais nuostoliai vidutiniškai siekė 1600 Lt, o 2012 metais per pirmąjį pusmetį išaugo iki 2324 Lt. Tokias tendencijas aiškiai parodo, jog Lietuvos gyventojai savo butuose laiko ženkliai daugiau brangios technikos – išmaniųjų elektronikos prietaisų, kompiuterių, vaizdo ir garso technikos, foto kamerų ir kitų vagis masinančių daiktų“, - pasakojo būsto draudimo ekspertas.
.
Draudimas nuo nelaimės neapsaugos
Kaip teigė Andrius Gimbickas, vagys renkasi tiek apdraustus, ties neapdraustus butus: „Nusikaltėliai vagystei renkasi ne butą, o šeimininką ir jo turtą, tad draudimas nuo įsilaužimo neapsaugos. Tačiau apdraudus ne tik būsto sienas, bet ir turtą, esantį bute, draudimas sumokės ne tik už išlaužtas duris, bet ir už pavogtus daiktus“. Anot draudimo bendrovės atstovo, kas penktas apdraudęs savo būstą, renkasi ir civilinės atsakomybės draudimą, kuris atlygintų žalą, padarytą kitiems.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.