Kad kaimynai užmes akį ir į gretimas duris ar langus, viliasi trys ketvirtadaliai didmiesčių daugiabučių gyventojų.
Tačiau, „Lietuvos draudimo” apklausos duomenimis, du trečdaliai butų šeimininkų artimiau su kaimynais net nebendrauja – tiesiog pasisveikina susitikę laiptinėje.
Lietuvoje savo būstą yra apdraudę penktadalio butų ir bemaž pusės privačių namų šeimininkai.
Raktus patiki giminaičiams
„Lietuvos draudimo” apklausos duomenimis, gyventojai tikisi, kad 85 proc. kaimynų, pamatę gaisrą bute ar iš jo bėgantį vandenį, apie nelaimę praneštų avarinėms tarnyboms, 61 proc. paskambintų pačiam nelaimės ištikto buto savininkui ir 33 proc. imtųsi tuoj pat gelbėti kaimynų būstą patys.
Tam reikalui 22 proc. butų šeimininkų atsarginius raktus yra patikėję kaimynams.
60 proc. gyventojų jiems yra padiktavę ir savo telefono numerį, mat viliasi, įsilaužus vagims, trūkus vamzdžiams ar įsiliepsnojus gaisrui, sulauksiantys jų skambučio.
27 proc. apklaustųjų puoselėja viltis, kad greta gyvenantys žmonės ryžtųsi nusikaltėlius atbaidyti garsiai šaukdami.
„Tyrimo duomenimis, tie gyventojai, kurie nėra apdraudę savo buto, tiki, kad jų turto saugumą užtikrina bute laikomas šuo, balkonuose ar ant langų įrengtos grotos, šarvuotosios durys ar namuose nuolat būnantys šeimos nariai, tarkime, močiutė.
Draudžiantys būstą dažniau nei kiti jo apsaugą patiki apsaugos sistemoms”, – sakė „Lietuvos draudimo” atstovas Andrius Gimbickas.
Dažniau nei kaimynams savo raktus žmonės linkę patikėti giminaičiams – taip elgiasi 61 proc. apklaustųjų. 9 proc. butų šeimininkų, vykdami atostogauti, raktus perduoda saugos bendrovėms, 2 proc. juos laiko darbovietėje.
Žala – jau didesnė
Skaičiuojama, kad vagysčių tikimybė vasaros sezonu gyventojams atostogaujant išauga du kartus.
„Lietuvos draudimo” duomenimis, net 45 proc. padidėjo vagystės metu butų gyventojų patiriami nuostoliai. 2011 metais jie vidutiniškai siekė 1600 litų, o 2012 metų pirmąjį pusmetį išaugo iki 2324 litų.
„Ankstesniais metais vagys didesnį grobį išsinešdavo iš privačių namų.
Manome, kad pastaruoju metu gyventojai butuose turi daugiau brangesnės technikos – išmaniųjų elektronikos prietaisų, planšetinių kompiuterių, brangios vaizdo ir garso technikos ir kitų vagis itin masinančių daiktų”, – svarstė būsto draudimo ekspertas A. Gimbickas.
Tiki, kad nelaimė aplenks
Anot draudikų, žmonės neskuba drausti savo turto dėl kelių priežasčių, tačiau dažniausiai tam jiems pristinga pinigų arba laiko įsigilinti į draudimo sąlygas.
Be to, 11 proc. apklaustųjų netiki, kad draudimo suma atlygintų patirtą žalą nelaimės atveju, o 9 proc. viliasi, jog nelaimės įvyksta retai, tad jos aplenks ir juos.
Tiesa, net 57 proc. apklaustųjų bent kartą gyvenime patys susidūrė su draustinomis nelaimėmis.
Dažniausia nelaimė, kuri ištinka daugiabučių gyventojus, – užlietas butas sprogus vamzdžiams. Dėl to vidutinis patiriamas nuostolis siekia 1200 litų.
Tačiau, pasak A. Gimbicko, didžiausia žala, kurią atlygino jo atstovaujama bendrovė, 100 tūkst. litų – tuomet buvo užlieti ne tik butai, bet ir pastato pirmame aukšte esančios komercinės patalpos.
2012 metais 10 proc. išaugo dėl gaisro gyventojų patiriami nuostoliai.
Skiriasi kaimynystės samprata
Olegas Lapinas
Psichologas
„Kaime galioja bendruomenės principas, pas kaimynus skubama ir duonos, ir druskos, o miestuose su kaimynais susitelkiama tik gyvybiškai svarbiais klausimais. Ir taip yra visame pasaulyje.
Mieste galioja centralizuotos kultūros dėsniai, čia centralizuotai veikia transportas, tvarkoma kanalizacija. Mieste leidžiame sau bendrauti tik su tais, prie kurių linksta širdis, o kaime ir kaimyno vaiko krikštynos yra visų reikalas.
Kodėl žmonės rečiau draudžia namuose laikomus daiktus? Kompiuteriais, televizoriais, telefonais naudojamės taip dažnai, kad nebelaikome jų vertingais.
Be to, žmonės stipriau išgyvena dėl neigiamų dalykų nei dėl teigiamų. Tai, kad turime, mums sukelia mažiau emocijų nei praradus.”