Pinigai iš Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto paskirti (2001–2010 metais šiam projektui jau išleista 371 mln. eurų), tačiau vykdytojai elgiasi neatsakingai, vilkina darbus, nesusikalba su rangovais. Tokia yra oficiali Lietuvos valdžios pozicija.
O ką apie tai mano ši bendrovė? Apie tai paklausėme „Nukem Technologies” korporatyvinės komunikacijos direktorės Beate Scheffler.
– Lietuvos valdžia tvirtina: „Nukem” negauna pinigų, nes nepadaro to, kas sutarta. Darbai su „Vėtrūna” nutraukti, nes nemokėta darbininkams.
– Tai netiesa. „Nukem” ir „Vėtrūna” tiesiog persvarsto sutartis, kad būtų pagreitinti visi dar nepadaryti darbai.
Mus gerokai nustebino pareiškimai, platinami per Lietuvos žiniasklaidą dėl „Vėtrūnos” neva sustabdytų darbų. Šiaip ar taip, čia yra „Nukem” ir „Vėtrūnos” tarpusavio reikalai, o darbai juda į priekį.
– Tačiau sutikite – nuo sutarto grafiko atsiliekama dešimtimis mėnesių, panaudotas branduolinis kuras – dar reaktoriuje. Kodėl?
– Tai ilga istorija. Viena didžiausių problemų ta, kad Lietuvoje trūksta patirties branduolinių objektų priežiūros ir demontavimo srityje.
Juk Ignalinos atominės elektrinės operatoriai buvo rusai, o tie, kurie tai parėmė, tokios patirties neturi.
Be to, šalyje pristeigta daugybė kontroliuojančių žinybų, kurios dalyvauja planuojant ir gaunant leidimus visiems tiems darbams.
Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl viskas taip stringa, o įgyvendinti projektus užtrunka ilgiau nei kitose šalyse.
„Nukem” dirbo kitoje Rytų Europos valstybėje: Bulgarijos Kozlodujaus AE statė panaudoto branduolinio kuro saugyklą.
Sutartis buvo pasirašyta panašiu metu kaip su Lietuva. Viską užbaigėme laiku, perdavėme objektą užsakovui pernai pavasarį. Ta saugykla daugiau nei metus yra tinkama naudoti, o Lietuvoje vis dar dirbama.
Turėtumėte savęs paklausti: ar kontrakto partneris yra blogiukas, ar kažkas kitas? Ir kaip mes galime būti blogi Lietuvoje, bet geri Bulgarijoje?
– Kas tai – korupcija, nekompetencija ar viskas vienu metu?
– Sakykime taip: visos sutartys su Vyriausybe, jos žinybomis ir kitomis proceso dalyvėmis Lietuvoje yra gerokai sudėtingesnės nei Bulgarijoje.
Dirbti čia gerokai sunkiau nei toje šalyje. Visi sertifikatai, leidimai, derinimai užtrunka gerokai ilgiau.
– Tad čia kalčiausi nerangūs biurokratai?
– Daugiausia taip.
– Energetikos ministerija jus kaltina terminų nesilaikymu ir aiškina neskirsianti pinigų naujiems etapams, kol nebus atsiskaityta už praėjusius. Dirbate nefinansuojami?
– Šiuo metu „Nukem” yra išleidusi daugiau nei 50 milijonų eurų savų pinigų statyboms.
Darbas nesustoja, nors pinigų iš Lietuvos institucijų nesulaukiame.
– O kodėl jūs dirbate be užmokesčio, o ne paprasčiausiai metate darbą, kol nebus atsiskaityta?
– Na, tiesiog mes nesame blogiukai ir tikimės, kad artimiausiu metu bus sumokėta.
– Abu jūsų vykdomi projektai atsilieka nuo grafiko. Ar yra bent teorinių galimybių viską paspartinti ir užbaigti darbus laiku?
Gal teks ieškoti kito partnerio darbams užbaigti?
– Iš tiesų atsiliekama apie 20 mėnesių, tačiau atsakomybe turėtų dalintis abi sutartį pasirašiusios pusės.
Bus daroma viskas, kad darbai vyktų sparčiau.
Tariamės su Ignalinos AE dėl sutarties persvarstymo. Dėl to tartasi ir donorų susitikime Londone. Mes labai suinteresuoti įgyvendinti savo įsipareigojimus ir užbaigti tuos du svarbius bei sudėtingus projektus.
– Kaip susidarė tokia situacija, kad vykdydama esminį projektą valstybė nebesusikalba su bendrove, kuriai pati patikėjo šiuos darbus?
– Tai iš tiesų sunku suprasti. Galbūt kam nors naudinga tai vilkinti? Negaliu tvirtai atsakyti į šį klausimą.
Tiesiog viską lyginu su kitomis šalimis, kuriose tokie projektai buvo įgyvendinti be didesnių nesklandumų.
– O kiek tokių projektų iš viso šiuo metu turite pasaulyje?
– Vienas didžiulis objektas ardomas Prancūzijoje.
Panašūs mažesni vykdomi kitose šalyse, daugiausia – Rusijoje.
Noriu pabrėžti, kad niekur kitur šitaip neatsiliekama nuo darbų grafiko.
Pabrėžiu: Ignalina yra unikalus objektas – didžiausias tokio pobūdžio pasaulyje.
Tokio tipo reaktorių ardymas – visiškai naujas dalykas, to iki šiol nedaryta. Tai sudėtinga. Todėl tam tikras vėlavimas yra pateisinamas.
Priekaištauja dėl atsakomybės stygiaus
Kadangi „Nukem Technologies” atstovė neigiamai vertina Lietuvos valdžios pastangas vykdant projektą, apie šios darbus darsyk pasiteiravome ir Energetikos ministerijos.
Gavome tokį atsakymą: „Su techninėmis problemomis, projektų brangimu ir vėlavimu Ignalinos AE susiduria tik įgyvendinant projektus B1 (Laikinoji panaudoto branduolinio kuro saugykla) ir B2/3/4 (Kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo kompleksas), kuriuos įgyvendina „Nukem Technolgies GmbH”.
Pagrindinės eksploatacijos nutraukimo projekto B1 vėlavimo priežastys yra kelios. Pirmiausia pasirašant darbų sutartis ir pradėjus projektų įgyvendinimą užsakovui stigo atsakingumo ir reiklumo, todėl rangovas vėlavo pateikti techninius dokumentus, o pateiktų dokumentų kokybė nebuvo pakankama, taip pat ilgas derinimo procesas valstybės institucijose.
Nemažai prie gaišaties prisidėjo ir komplikuota eksploatacijos nutraukimo (EN) projektų finansavimo tvarka – keistina yra sutartis su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (ERPB), o sutartis su B1 įgyvendinančiu generaliniu rangovu sudaryta pagal Anglijos teisę (šiuo atveju užsakovui nepalankią).
Prieš pasirašant šią sutartį nebuvo atlikta užsakovo teises užtikrinanti juridinė sutarčių analizė. Dar labiau situaciją apsunkino tarptautinių projektų valdymo patirties trūkumas, viešumo ir skaidrumo įgyvendinant EN projektus stoka.”