Pasirašyti bendradarbiavimo sutartį abi institucijas įpareigojo vasarį priimtas Vyriausybės nutarimas. Bendrovė „Klaipėdos nafta“ pateikė kelis šios sutarties variantus, tačiau Uosto direkcija atsisako juos pasirašyti motyvuodama tuo, kad susitarimas ne tik prasilenkia su galiojančiais įstatymais - jis neabejotinai sugriautų uosto investicinius planus.
Prasilenkia su įstatymais
Pagal pastarąjį sutarties variantą Uosto direkcija į suskystintųjų gamtinių dujų (SKGD) terminalo statybą turi investuoti apie 230 mln. litų, o „Klaipėdos nafta“ – tik 51,5 mln. litų. Suabejojusi šia ir kai kuriomis kitomis nuostatomis Uosto direkcija kreipėsi į nepriklausomus teisės ekspertus, pastarieji tik patvirtino jau esamus nuogąstavimus. Pagal sutartį Uosto direkcija savomis lėšomis už 177 mln. litų turėtų pastatyti pirsą, prie kurio būtų švartuojamas terminalo laivas-saugykla, nors birželio 19-ąją įsigaliojęs terminalo įstatymas numato, kad pirso statybą savomis arba skolintomis lėšomis turi finansuoti „Klaipėdos nafta“.
„Pagal pateiktą sutarties projektą pirso eksploatavimas ir rinkliavos perduodami „Klaipėdos naftai“, taigi už Uosto direkcijos pinigus pirsą pasistačiusi bendrovė gautų rinkliavas iš jo eksploatacijos. Taip pat įstatyme numatyta, kad „Klaipėdos nafta“ patirtas išlaidas galės atgauti, nes jos bus įskaičiuotos į būsimą gamtinių dujų kainą, o Uosto direkcijos išlaidos nebus kompensuotos. Natūralu, kad mes atsisakėme pasirašyti tokią sutartį“, - aiškino E. Gentvilas.
Įstatymai neleidžia Uosto direkcijai finansuoti infrastruktūros, kuri bus naudojama išimtinai vienos bendrovės, šiuo atveju - „Klaipėdos naftos“, reikmėms.
Sustabdys uosto plėtrą
E. Gentvilui sukėlė abejonių ir sutartyje nurodyta pirso statybos kaina. Be to, jo teigimu, valstybės įmonei investavus į komercinį objektą, neliktų lėšų kitiems uosto infrastruktūros objektams. Taip būtų visiškai sugriauti 2012-2014 metų Uosto direkcijos strateginiai planai, reikėtų išbraukti visus paliekant tik vieną – SKGD terminalo statybą.
„Aš nepasirašysiu, nes tai reikštų uosto reorganizaciją atleidžiant pusę darbuotojų, atsisakant visų funkcijų. Prisidengdami tuo, kad taip nutarė valstybė, negalime „nužudyti“ uosto. Uosto direkcija pati pradėjo kai kuriuos procesus, kurie būtini rengiantis statyti terminalą ir tikrai nesikrato įsipareigojimų bei savo indėlio. Tačiau turi būti pasiektas balansas. Tikiuosi, kad kalbėsime vienu balsu“, - savo poziciją dėstė Uosto direkcijos vadovas.
„Teisininkų išvados nedžiugina, bet esu tikras, kad galime priimti bendrus sprendimus. Šis projektas nėra „Klaipėdos naftos“ - tai ir uosto, Klaipėdos miesto, o kartu ir visos valstybės projektas“, - kilusią įtampą bandė sušvelninti bendrovės „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.
Dėl milžiniškų finansinių įsipareigojimų, kurie užkraunami uostui, nerimauja ir uosto krovos kompanijų vadovai. Baiminamasi, kad paties uosto plėtra sustos ir taip bus pralaimėta nuožmi konkurencinė kova su kaimyniniais uostais.
„Vien tik į valstybinės reikšmės objektus reikia investuoti daugiau kaip pusę milijardo litų. Vadinasi, kitiems uosto vidaus infrastruktūros objektams užbaigti belieka tik apie 5 proc. lėšų. Tai katastrofiškai mažai ir tai pražūtinga visam Lietuvos transportui, tranzitui. Jau pradėti projektai nebetęsiami, tai didelis smūgis uosto konkurencingumui, negalėsime įgyvendinti įsipareigojimų verslo partneriams. Uosto kompanijos turės mokėti netesybas dėl sustabdytų krovos terminalų plėtros darbų“, - niūrių vaizdą piešė Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Aloyzas Kuzmarskis.
Dėl pelno dalies dar neaišku
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis įsitikinęs, kad prieš nustatant Uosto direkcijos finansinius įsipareigojimus statant SKGD terminalą, būtina išspręsti klausimą dėl Uosto direkcijos pelno dalies į valstybės biudžetą, kuris iki šiol pakibęs ore.
„Reikalaujama prisidėti prie valstybei svarbaus objekto statybos, tačiau kartu bandoma gauti 50 proc. pelno. Taip ši institucija stumiama į nelabai kokią padėtį. Lėšų trūksta įgyvendinti būtiniems uosto infrastruktūros projektams, todėl pelno dalies paėmimas visai paralyžiuotų Uosto direkcijos galimybes. Manau, kad artimiausiu metu kartu su finansų ministre ir ministru pirmininku priimsime sprendimus“, - tikino E. Masiulis.
Uosto direkcija bendrovei „Klaipėdos nafta“ jau pateikė savąjį bendradarbiavimo sutarties variantą, jis artimiausiu metu bus svarstomas pasitarime su ministru pirmininku Andriumi Kubiliumi.
Iki šiol Uosto direkcijai pavyko laiku įgyvendinti visus įsipareigojimus dėl būsimųjų terminalo statybų. Jai perduota valdyti Kiaulės nugaros sala ir greta jos esanti akvatorijos dalis, be trukdžių vyksta uosto vidaus kanalo gilinimo darbai. Jau atlikta daugiau kaip pusė darbų, juos užbaigti žadama iki pavasario.
Jau parengta SKGD terminalo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, jai liepos pabaigoje turi pritarti Klaipėdos miesto savivaldybės taryba.