Šilumos tarifų augimą lėmė gegužės mėnesį 5,6 procento pabrangusios gamtinės dujos šalies šilumos tiekimo įmonėms. Dujos kainavo net 108 litais daugiau nei balandį - 2038 Lt/tne (toną naftos ekvivalento) su transportavimo mokesčiu.
Tuo tarpu didžiojoje dalyje miestų, kuriuose biokuras yra pagrindinis kuras šilumos gamyboje, vidutinė šilumos kaina liepą sumažės apie 1 ct/kWh ir sudarys nuo 17 iki 24 ct/kWh. Tiek mokės Molėtų, Tauragės, Radviliškio, Utenos, Širvintų, Raseinių, Ignalinos, Varėnos, Šilalės, Birštono, Mažeikių, Kretingos, Lazdijų, Švenčionių, Kelmės, Šilutės ir Plungės gyventojai.
Pasak Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidento Vytauto Stasiūno, ir vėl laimi tie miestai, kurie atsisakė gamtinių dujų ir plačiai vartoja lietuvišką, beveik triskart už dujas pigesnį, biokurą.“ Jų pavyzdžiu turėtų pasekti visi miestai, kurie ateityje siekia išvengti šilumos kainų augimo“, - sakė V. Stasiūnas.
Jis pabrėžė, kad nė viename mieste šilumos tiekėjų dalis šilumos tarifuose nuo liepos 1 dienos neaugs. „Vienintelė tarifų augimo priežastis - pabrangusios dujos. Iki šiol nuo dujų tiesiogiai priklausomas šilumos ūkis yra pasmerktas transliuoti blogas naujienas apie šilumos kainų šuolius. Tai - neišvengiama tol, kol strategine Lietuvos energetikos kryptimi netaps dujų keitimas biokuru“, - įsitikinęs V. Stasiūnas.